„Ši istorija prasidėjo 2003 metais, kai
euras buvo dar visai „vaikas“. Iš tikrųjų Prancūzija ir Vokietija
nepaisė biudžeto deficito ir leistino skolų dydžio taisyklių“, -
pareiškė ministrų kabinetas. Pasak jo, jeigu euro zonos „tėvai“
ignoruoja taisykles, neverta tikėtis, kad jų laikysis, pavyzdžiui,
Graikija.
M. Monti priminė, kad 2003 metais būtent Prancūzija ir
Vokietija pirmosios pažeidė Stabilumo ir augimo pakto nustatytas
biudžeto deficito lubas - 3 proc. Europos Komisija, kuriai vadovavo
tuometis Italijos premjeras Romano Prodi, pasiūlė nubausti didžiausias
ekonomikas, tačiau finansų ministrai balsavo prieš tokį pasiūlymą.
Atėnai 2010 m. gegužę gavo pirmąjį paramos paketą - 110 mlrd.
eurų, kurį skyrė ES ir TVF, siekdamos užkirsti kelią pirmajam
bankrotui euro zonoje.
Vėliau paaiškėjo, kad šių lėšų Graikijai
neužteks, ir kreditoriai nutarė pasiūlyti antrąją kreditinę liniją
- 130 mlrd. eurų. Be to, privatūs kreditoriai sutiko nurašyti pusę
šios šalies valstybinių obligacijų vertės - taip 350 mlrd. eurų
užsienio skolą pavyko sumažinti 107 mlrd. eurų.
2011 metais padidėjo rizikų dėl skolų krizės plitimo į kitas
euro zonos šalis: Italiją, Portugaliją, Ispaniją, Airiją. Visos
šios šalys yra didžiausios skolininkės Europoje. Pavyzdžiui,
Italijos skolos našta siekia net 1,9 trilijono eurų.