Už tai, kad įstatymas būtų pradėtas svarstyti, balsavo 42 parlamentarai, 7 buvo prieš, susilaikė 24.
Šiuo metu savivaldybės gali savo teritorijoje esantiems pastatams, kurie priklauso įmonėms arba kurie yra naudojami komercinei veiklai, nustatyti nuo 0,3 proc. iki 1 proc. vertės metinį mokestį.
Nemažai kalbėjusių seimūnų J. Razmos įstatymo projektą gyrė, tik siūlė dar didesnius mokesčius.
„Reikia būti ryžtingesniems ir pasiūlyti didesnę nuobaudą, - rėžė konservatorius Petras Luomanas. - Lietuvoje kada buvo susigrobta daugybė turto, gamyklų pastatai – dabar užaugę medžiai juose, jie stovi neeksploatuojami.
Jei žmogus turėjo suktybės įsigyti didžiulius plotus, tai jis neturi pykti, jei būtų priverstas parduoti, gal kitas sumanesnis parduotų.
Dabar visoje Lietuvoje stovi griuvėsiai, įvairių fermų pastatai, gamyklos miestų centruose. Niekas nesirūpina, nes mokestis simbolinis. Tikrai reikia pritarti ir netgi didinti. O savivaldybės, kurios dejuoja, kad neturi lėšų, galėtų būti griežtesnės. Jos gautų daugiau pajamų ir būtų dviguba nauda“.
„Yra fermos – visas pastatas išardytas, plytos išnešiotos, stovi tik betoniniai stulpai, kurie grožio nekelia. Siūlau nuo 3 proc. iki 10 proc. mokestį, nes kiek savivaldybės atleidžia nuo turto, žemės mokesčio, sunku pasakyti, kokie skaičiai susidaro“, - sakė liberalcentristas Jonas Liesys.
J. Razmos įstatymu suabejojo „tvarkietis“ Almantas Petkus, pastebėjęs, kad jame apie jokius apleistus pastatus nekalba – tiesiog iki 3 proc. pakeliama viršutinė riba, kiek savivaldybė gali nustatyti nekilnojamąjį mokestį savo teritorijoje.
„Nors J. Razma kalba apie apleistus pastatus, bet siūlo kelti mokestį visiems. Šiandien, kai nekilnojamojo turto rinka ir verslo sąlygos prastos, kai Vyriausybė prognozuoja žemą bendrojo vidaus produkto augimą, nereikia bloginti verslo sąlygų ir didinti mokesčių. Jei išties būtų siūloma mokestį kelti tik apleistiesiems, sutikčiau, galima diskutuoti“, - kalbėjo A. Petkus.
J. Razma savo ruožtu aiškino, jog įstatyme įrašyti, kad didesnis mokestis galios vien apleistiems pastatams, neleido Seimo teisininkai, bei tikino, kad savivaldybės turi turėti daugiau galių tvarkytis savo teritorijoje.
„Pakankamai daug yra besiskundžiančių, kad dabartinio 1 proc. mokesčio apleistiems pastatams suvaldyti nepakanka, raštu kreipėsi Palangos, Kauno merai“, - kalbėjo jis.
Pasak jo, nors savivaldybių pajamos priėmus įstatymą išaugs, bet tai nėra pagrindinis šio mokesčio tikslas.
„Svarbiausia pasiekti, kad miestų ir miestelių vaizdas būtų gražesnis, patrauklesnis. Asmenys, kurie apsileidę, netvarko pastatų, savo miestui ar miesteliui daro įvairią žalą, jis tampa nepatrauklesnis turizmui, pačiam miesto bendruomenei nesmagu pasivaikščioti, jei stūkso griuvėsiai.
Jei bendruomenei suteikia tokias neigiamas pasekmes, tai jos atstovai gali tokį savininką ji gali labiau mokestine prasme apkrauti. Tie 3 proc. yra viršutinė riba, nesakau, kad turi pradėti tuo dydžiu mojuoti kaip kartu. Gal galima tik kelis pastatus, labiausius darkančius miesto vaizdą, tokiu tarifu apmokestinti. (...) Vienas kitas savininkas atsisakytų turto, kurio nesugeba prižiūrėti, būtų judėjimas nekilnojamojo turto rinkoje, tai būtų pozityvus postūmis“, - dėstė J. Razma.
Savo ruožtu parlamentaras Konstantas Ramelis tikino, kad J. Razmos siūlymas visų pirma lems, kad savivaldybės puls auginti savo pajamas.
„Tai lyg ir neblogas pasiūlymas ir spręsti savivaldybių finansines problemas, kai trūksta lėšų, bet gal reikia ieškoti kitų būdų tai daryti, ne žmonių sąskaita.
Jei manote, kad reikia spręsti problemas žmonių sąskaita, tai reikia leisti savivaldybėms didinti mokestį iki 30 proc., tada viskas išsispręs. Arba savivaldybės darbuotojams gal galima nemokėti mėnesį, du, tris atlyginimus. Irgi lėšų nereikės išleisti, tai sutaupoma būtų“, - ironizavo jis.