Trečdalis moksleivių nurodė samdantys korepetitorius egzaminams pasiruošti, o besimokantys privačiose mokyklose savo mokytojus vertino geriau negu valstybinėse.
Nusprendę studijuoti užsienyje dažniausiai nurodė tai norintys daryti dėl geresnės perspektyvos, daugiau galimybių surasti darbą, geresnių sąlygų, geresnės studijų kokybės, nemokamo mokslo.
Iš liekančiųjų Lietuvoje 46 proc. nurodė aukštąją mokyklą pasirenkantys pagal tai, kur yra norimas studijuoti dalykas. Antras pagal dažnumą kriterijus – įsidarbinimo perspektyva, tai nurodė 18 proc. studentų.
N. Putinaitė lrytas.lt sako, kad ją nustebino, kiek daug abiturientų rinkdamiesi mokslą galvoja apie tolimesnę ateitį.
„Mane nustebino, kiek daug abiturientų nurodė tokį prioritetą. Procentas atrodo mažas, bet palyginti su tuo, kas buvo prieš du metus, yra išaugęs tris kartus. Galima vertinti, kad tai ir krizės pasekmė, studentai mato aplinką. Bet džiugu, kad šis kriterijus nenustelbia noro studijuoti norimą dalyką“, - kalbėjo N. Putinaitė.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius svarsto, jog studijas svarbiau rinktis pagal susidomėjimą, ne pagal profesiją.
„Mane nuliūdintų, jei jiems pirma vieta būtų įsidarbinimo galimybės, kad ir dirbant tą darbą, kuris jiems yra svetimas. Nenorėčiau to matyti. Man svarbu, kad beveik brandaus amžiaus jaunuoliams svarbiausias dalykas yra rinktis ir daryti tai, ką jie nori. Tyrime buvo galima atsakyti tik vieną variantą. Jei būtų galimybė rinktis abu variantus, ir norą studijuoti, ir įsidarbinimo perspektyvą, matytume, kad abu variantai būtų pasirenkami panašiai“, - svarstė jis.
Jis akcentuoja, kad abiturientai į užsienį dairosi ne dėl mokslo pigumo, o dėl perspektyvų.
„Jų nurodoma priežastis – ne mažesnė kaina nei Lietuvoje, o perspektyvos. Kaina jiems yra tik šeštoje vietoje pagal svarbą“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė G. Steponavičius.
Iš apklaustų moksleivių 6 proc. nurodė išvis neketinantys krimsti aukštojo mokslo, 13 proc. buvo dar neapsisprendę. Neketinančių toliau studijuoti yra daugiau vidurinėse mokyklose, nei gimnazijose.
Devyni dešimtadaliai moksleivių sutiko, kad studijų krepšelį reikia leisti naudoti tiek valstybinėse, tiek privačiose aukštosiose mokyklose.
Tik maždaug keliolika procentų abiturientų mano, kad nemokamų studijų vietų rotacija turi vykti kas semestrą, o ne po dvejų metų, kaip dabar. Tiek pat galvoja, kad rotacijos visai nereikia.
Trečdalis studentų nurodė, kad samdo korepetitorius ar kitą privačią pagalbą.
„Tai leidžia sakyti, kad moksleivių parengimo kokybė yra pakankamai aukšta“, - vertino G. Steponavičius.
Paklausti, kodėl samdo korepetitorius, 28 proc. moksleivių nurodė norintys papildomų žinių, 16 proc. - nes nori geriau pasiruošti egzaminams, 15 proc. - nes jų neparuošia mokykla, 14 proc. - nes mokytojai nepakankamai gerai dėsto.
Dešimtadalis nurodė korepetitorius samdantys, nes prastai mokėsi ankstesnėse klasėse ir jiems reikia pasivyti.
Beje, prasta motyvacija ankstesnėse klasėse skundėsi ir daugiau moksleivių. Trečdalis apklaustųjų pareiškė, kad pamokų laiką gerai išnaudoti jiems trukdo tai, kad jie per vėlai suprato, kad mokytis yra svarbu.
Tai buvo trečias pagal dažnumą nusiskundimas pamokomis. Dažniausiai buvo skundžiamasi prastomis mokymo programomis, kai mokoma tolimesniam gyvenimui nereikalingų dalykų – dėl to skundėsi pusė moksleivių. Du penktadaliai teigė, kad pamokas žlugdo prasti mokytojai.
„Mokiniai savo mokytojams rašo aukštą balą – 7,6 dešimtbalėje sistemoje, tačiau skiria ir namų darbus“, - komentavo G. Steponavičius. Privačių mokyklų moksleiviai savo mokytojų darbą vertino geriau, 8,5 balu.
Apie du trečdaliai moksleivių nurodė, kad kūrybiškais galima pavadinti kelis, bet ne daugumą mokytojų. Trys penktadaliai moksleivių galvoja, kad jų mokytojams trūksta pedagogikos, psichologijos žinių.
Tyrimo metu buvo apklausti 1042 paskutinių dvejų klasių moksleiviai. Tarp apklaustų buvo pusė merginų ir pusė vaikinų, taip pat po pusę 11 klasės ir 12 klasės moksleivių. Anketinė apklausa vyko kovo viduryje.