Grąžinti visas Vievio bendrovės skolas pasišovė įmonė „Kauno grūdai”. Jai priklauso 24 proc. paukštyno akcijų, pirktų už 1 litą.
Įmonės vadovas Tautvydas Barštys pareiškė, esą didžiausiam kreditoriui bankui „Swedbank” buvo pervesta 23 mln. litų, o atsiskaityti su visais kreditoriais reikia dar maždaug 30 mln. litų.
Tačiau T.Barštys pripažino, kad, norint sumokėti tiek pinigų, „Kauno grūdams” jų reikės skolintis bankuose.
Pabūgo galingo konkurento
Beveik ketvirtadalį Vievio paukštyno akcijų „Kauno grūdai” pernai nupirko už litą, o jau vasarą didžiausiam šalyje kiaušinių tiekėjui buvo inicijuota bankroto byla.
T.Barštys tikino norėjęs ir tąkart gelbėti Vievio įmonę, tačiau esą nepavyko susitarti su kreditoriais.
Tiek „Kauno grūdai”, tiek kiti akcininkai ilgai delsė mokėti paukštyno skolas.
Niekas nepasikeitė, kai bankas „Swedbank” šių metų vasarį pateikė pasiūlymą išpirkti jų reikalavimą Vievio paukštynui.
„Kauno grūdų” vadovai subruzdo tik atsidūrę aklavietėje. Paaiškėjo, kad banko reikalavimą už didesnę sumą ketina pirkti „Vičiūnų” grupė.
T.Barštys skundėsi daugybę kartų bendravęs su banko atstovais, tačiau susitarti nepavyko. Pabūgęs prarasti paukštyną jis apsigalvojo ir sutiko sumokėti skolą.
Kam priklauso vištos?
„Vičiūnų” grupės atstovai teigia, kad jiems, kaip didžiausiems kreditoriams, dabar labiausiai rūpi išsaugoti tiek materialų, tiek biologinį paukštyno turtą.
O T.Barštys pripažino, kad šiuo metu net 80 proc. paukštyne laikomų vištų priklauso „Kauno grūdams”.
Vadinasi, pinigai už parduodamus kiaušinius papildo ne Vievio paukštyno, o „Kauno grūdų” sąskaitą.
Jeigu paukštynui priklausančių vištų pulkas nepasipildys jaunais paukščiais, ši jų dalis netrukus gali visai sunykti.
„Vičiūnų” grupės atstovai tikina bendrovėje pasigedę dalies už paskolas įkeistų įrenginių, kainuojančių apie 900 tūkstančių litų.
Tuo tarpu dokumentuose nurodyta, kad jie turėtų būti Vievio paukštyno Kurmaičių padalinyje.
Nors Vievio paukštyno administratorius Aurimas Valaitis ir neigė vagystę, ši aplinkybė tapo svaria priežastimi kreiptis į teismą, kad būtų pakeistas bendrovės bankroto administratorius.
Skaičiai kelia abejonių
T.Barštys gyrėsi Vievio paukštyne investavęs 25 mln. litų, tačiau „Kauno grūdų” kreditoriniai reikalavimai šiai įmonei sudaro tik 0,15 proc. (81 tūkst. litų) visos skolos.
Gal kauniečiai atsiėmė investuotus pinigus perėmę dalį Vievio paukštyno turto?
„Kauno grūdų” vadovas aiškino, kad Vievio paukštynui buvo tiekiami pašarai, nes paukščiai jau buvo atsidūrę ties bado slenksčiu.
T.Barštys regi Vievio paukštyno suklestėjimą.
Kauno verslininkas iš viso pasiryžęs investuoti 80 mln. litų, o įmonė per ketverius metus iškovotų trečdalį Baltijos šalių rinkos.
Pinigus grąžino
* Nors bendrovė „Kauno grūdai” dar kovo pradžioje pervedė bankui „Swedbank” 23 mln. litų, jau kitą dieną bankas pinigus grąžino.
* Šiuo metu pinigai laikomi notaro kontoros depozitinėje sąskaitoje.
* Kai „Swedbank” pateikė pasiūlymą išpirkti jo reikalavimą Vievio paukštynui, jame atsirado išlyga – bankas turi galimybę pasirinkti bet kokį pasiūlymą.
* Bankas pasirinko „Vičiūnų” grupės pasiūlymą, nes jis buvo finansiškai patrauklesnis.
* „Kauno grūdų” teisininkai mano, kad banko paskelbta išlyga gali prieštarauti Civiliniam kodeksui.
Siekia kontroliuoti procesus
Tomas Bagdonavičius, „Vičiūnų” grupės verslo planavimo ir analizės vadovas
„Šiuo metu „Vičiūnų” grupė turi daugiau kaip 54 procentus kreditorinių reikalavimų ir jų svoris yra gerokai didesnis nei 24 proc. paukštyno akcijų, įgytų už 1 litą, valdymas.
Prasidėjus bendrovės bankroto procedūrai akcininkai netenka valdymo teisių, nes jos atitenka bankroto administratoriui.
Reikalausime pakeisti bankroto administratorių, nes vien praėjusiais metais Vievio paukštynas patyrė 26 mln. litų nuostolių, o kreditoriai atsisakė patvirtinti 2011-ųjų finansinę atskaitomybę.
Tai reiškia, kad vadovavimas bendrovei nebuvo efektyvus, o „Vičiūnų” grupė siekia paukštyne pritaikyti geriausią užsienio šalių praktiką.
Daugiausia pajamų dabar gauna ne Vievio paukštynas, o jo operatorė – „Kauno grūdų” grupė.”