Kanados valdininkai nusprendė, kad išlaidos monetų, retai
naudojamų atsiskaitymų operacijose, kalimui yra per didelės.
Pasak
šalies finansų ministro Jimo Flaherty, 1 cento
monetos gamybos kaina viršija jos nominalą 1,6 karto.
Be to, dėl
tokio sprendimo laimės verslas ir bankai, kurie kasmet išleidžia
apie 150 mln. dolerių tokioms monetoms transportuoti.
Per pastaruosius penkerius metus Kanados karališkoji monetų
kalykla pagamino 7 tūkst. tonų 1 cento
monetų.
Kasmet iš šalies biudžeto išleidžiama apie 11 mlrd. dolerių
1 cento monetų gamybai.
Tuo tarpu daugelis gyventojų tokias monetas
saugo namie, išmeta, pameta arba sugadina, užuot panaudoję
atsiskaitymuose.
Kanados karališkoji monetų kalykla nutrauks monetų kalimą 2012
m. balandį. Nuo tada šios monetos bus palaipsniui išimamos iš
apyvartos.
Monetos galės būti naudojamos atsiskaitymuose tarp
piliečių ir bendrovių, tačiau pastarosioms nurodyta suapvalinti
kainas iki 5 centų.
Kanados valiuta - Kanados doleris - buvo paleista į apyvartą
1858 metais. Kanados dolerį sudaro 100 centų. Kanados centas
laikomas viena gražiausių monetų pasaulyje.
Metalinių centų gamyba valstybėms kainuoja brangiau už jų
nominalą. Tačiau centriniai bankai juos išleidžia, nes monetų
galiojimo terminas daug ilgesnis nei banknotų. Tačiau dėl augančių
kainų smulkiausio nominalo pinigų gamyba tampa beprasmiška.
Pastaraisiais metais savo smulkiausių monetų atsisakė daugelis
šalių, tarp jų - Švedija, Suomija, Norvegija, Prancūzija, Ispanija
PAR, Šveicarija, Brazilija ir Naujoji Zelandija.
Austrija ir
Naujoji Zelandija suskubo atsikratyti 2 centų monetų, o Didžioji
Britanija atsisveikino su pusės penso moneta (100 pensų sudaro
Didžiosios Britanijos svarą sterlingų). 2010 metais Rusija atsisakė
1 ir 5 kapeikų nominalo monetų.