Tad, jeigu namas kainuoja, pavyzdžiui, 2 mln. litų, per metus reikės sumokėti 10 tūkst. litų mokesčių.
Pasirodo, tokių mokesčių nenori mokėti net milijonieriai.
Teismų duris dėl kaltinimų neteisėtu praturtėjimu varstančiam Edgarui Karaliui – nauji rūpesčiai. Nuo sausio už daugiau nei milijoną litų įvertintą būstą reikia mokėti nekilnojamojo turto mokestį.
E. Karaliaus namas kainuoja daugiau nei 6 mln. litų.
Todėl per metus savininkui gali tekti mokėti apie 50 tūkst. litų mokesčio.
Kai kurie pasiturintys gyventojai suskubo ieškoti būdų, kaip tokio mokesčio išvengti.
Registrų centras iki šiandienos gavo apie 200 prašymų sumažinti turto vertę. Tikslus prašytojų skaičius paaiškės kitą savaitę, kai Registrų centras gaus paskutinius prašymus, kuriuos gyventojai išsiuntė paštu.
Kiek tarp prašančių yra fizinių asmenų, kiek bendrovių - tikslinama. Penktadienis paskutinė diena, kai prabangių butų savininkai Registrų centre gali ginčyti jų vertę. Pavykus įrodyti, kad būstas pigesnis nei milijonas litų, nekilnojamojo turto mokesčio mokėti nereikės.
Tačiau nekilnojamojo turto vertintojai sako, kad vertę sumažinti pavyksta tik trečdaliui prašančiųjų.
„Dažniausiai kreipiasi žmonės, kurie turi namus, kurie pastatyti iki 1990 metų, kada buvo statomi dideli namai. Tokių namų plotas gali siekti iki 500 kvadratinių metrų, bet juose esančios technologijos senos, šildymo sistemos susidėvėjusios... Jeigu namas apleistas, vertė gali neatitikti, nes Registrų centro specialistai nemato tikros faktinės būklės“, - tikina nekilnojamojo turto bendrovės vadovas Zigfridas Račkovskis.
Milijonierius Arvydas Avulis netiki, kad įvestas mokestis prabangiems būstams yra socialiai teisingas ir užkamšys biudžeto skyles. Tačiau verslininkas mokestį mokės. Kiek reikės mokėti, verslininkas tikina dar nesidomėjęs: „Jei įstatyme numatyta, kad reikia mokėti nekilnojamojo turto mokestį už turtą, kurio vertė daugiau nei vienas milijonas litų , kaip bus, taip ir bus sumokėta“.
Įstatymo rengėjai būgštavo, kad norėdami išvengti nekilnojamojo turto mokesčio, brangių būstų savininkai puls turtą dalyti ir dovanoti giminėms, tačiau taip kol kas neatsitiko.
Dovanojimo sutarčių nepadaugėjo, statistika rodo, kad dovanojimo sutarčių sudaroma beveik vienodai lyginant trejus metus.
Registrų centro duomenimis, fiziniams asmenims dabar priklauso daugiau nei 700 būstų ir per 400 negyvenamųjų statinių, vertų milijono litų ir daugiau.
Už sumą, viršijančią milijoną, valstybei teks sumokėti 1 procentą. Valdžia tikisi, kad taip surinks apie 30 milijonų litų.