Nuo šių metų pradžios Akmenės, Radviliškio, Raseinių, Šilalės ir Panevėžio rajono savivaldybės pačios sprendžia, kokios paramos reikia jos prašančiam asmeniui ar šeimai.
Likusios 55 savivaldybės ir toliau atlieka joms valstybės patikėtą kasininkių vaidmenį – dalija iš šalies biudžeto socialinėms reikmėms skirtus pinigus. Pastarosiose niekas nekontroliuoja, ar dokumentus pateikęs paramos prašytojas tikrai turi ją gauti.
Eksperimente dalyvaujančioms savivaldybėms padaugėjo darbo. Tačiau stengiamasi ne už dyką: sutaupytų pinigų joms nereikės grąžinti į valstybės biudžetą.
Savo ruožtu jos atskleidė nemažai įstatymų spragų, kuriomis naudojasi išmokas neteisėtai gaunantys piliečiai.
Tikisi apšviesti gatves
„Pagalvok, ar verta. Tai – politinė savižudybė”, – taip kolegos iš kitų miestų praėjusiais metais gąsdino Akmenės rajono merą Vitalijų Mitrofanovą.
Bedarbių sostine vadinto rajono vadovas nutarė surizikuoti: „2011-aisiais mes į valstybės biudžetą sugrąžinome 4 milijonus litų. Tikimės, kad ir šiemet sutaupysime panašią sumą, tačiau pinigus galėsime panaudoti savo reikmėms.”
Pirmieji mėnesiai parodė, kad akmeniškių rizika pasiteisino, – jau sutaupyta per 600 tūkstančių litų.
„Neketiname šių pinigų išleisti valdininkų kabinetams remontuoti. Jie bus panaudoti taip, kad pajustų kiekvienas mokesčių mokėtojas.
Pavyzdžiui, galėtų būti visame rajone apšviestos gatvės”, – planais dalijosi V.Mitrofanovas.
Bando lopyti landas
Nuo šių metų pradžios pakeista socialinių išmokų mokėjimo tvarka. Bene palankiausia pašalpos gavėjui atsiradusi nuostata, kad išmoką galima gauti išsyk, net jei toks prašymas pateikiamas mėnesio pabaigoje.
Pastebėta, kad vieni Darbo biržoje įsiregistravę ir išmoką gavę asmenys jau po kelių dienų išsiregistruoja.
„Vien vasarį iš bedarbių sąrašų staiga išsibraukė 7 žmonės. Mes pasiūlėme ministerijai inicijuoti pataisą, kad tokiems gudragalviams būtų atimta teisė 3 mėnesius gauti išmoką”, – sakė Akmenės meras.
Kiti apsukruoliai gyvena rajone, tačiau patys registruojasi prie savivaldybės. „Tokių gyventojų staiga atsirado net 1000, – sakė V.Mitrofanovas. – Juos patikrinome pirmiausia.”
Kadangi už gaunamas pašalpas reikia atidirbti, pastebėta, kad dalis tariamų bedarbių samdo vietoj savęs dirbsiantį žmogų.
Atskleista dar viena landa, kuria naudojosi gudragalviai. Paaiškėjo, kad Lietuvoje nėra duomenų bazės apie aukštosiose mokyklose besimokančius studentus. Studentas iki 24 metų laikomas šeimos nariu, o po to tampa savarankišku socialinės paramos gavėju.
Įstojęs į universitetą asmuo išsyk pateikdavo pažymą savivaldybei ir visus mokslo metus gaudavo pašalpą. Pinigai būdavo mokami net ir iš studentų sąrašų išbrauktiems asmenims.
Bedarbių gretos ėmė tirpti
Vienas efektyviausių būdų išsiaiškinti neteisėtai išmokas gaunančius asmenis – komisijos, turinčios teisę patikrinti, kaip iš tiesų gyvena pašalpų gavėjas. Ypač naudinga į komisijas įtraukti bendruomenės narius, nes jie puikiai žino, kaip verčiasi aplinkiniai.
Akmenės rajone nustatyta ne viena šeima, kurios vienas narių gauna solidų atlygį užsienyje ir siunčia namiškiams pinigus. Tačiau pastarieji vis tiek tiesia ranką į mokesčių mokėtojų kišenę.
Šios komisijos per mėnesį spėja aplankyti apie 50–70 šeimų. Paaiškėjo, kad kone kas trečiam išmokų prašytojui nepriklauso tokia parama. Per vasarį vien Naujojoje Akmenėje atkrito 16 iš 78 paramos prašytojų, o biudžete liko 21 tūkstantis litų.
Akmenės meras neslėpė, kad naująja tvarka labai piktinasi paramą praradę gyventojai. Tačiau aplinkiniai džiaugiasi, kad pagaliau atkurtas socialinis teisingumas.
„Vienas Mažeikių verslininkas savo namuose slaugo neįgalią mūsų rajono gyventoją ir piktinasi, grasina teismais, kad nebemokame kompensacijos už šios moters būsto šildymą”, – stebėjosi Akmenės rajono vadovas.
Savivaldybė jau apskaičiavo, kad per metus rajone bedarbių sumažėjo daugiau kaip 700: 2011 metų vasarį jų buvo 3710, šį vasarį – 3000.
Įvedė naują reikalavimą
Su Darbo birža ir Mokesčių inspekcija bendradarbiaujantys akmeniškai pastatė naują kliūtį neteisėtai paramos prašantiems žmonėms. Į socialinę išmoką pretenduojantis asmuo dabar privalės pateikti ne tik savo, bet ir šeimos narių turto ir pajamų deklaraciją. Tiesa, taip bus tikrinami tik įtarimų sukėlę asmenys.
Akmenės meras pripažino, kad ne visus valdininkus nudžiugino dalyvavimas eksperimente, nes visiems gerokai išaugo darbo krūvis.
Išmokų prašytojų armijai kontroliuoti savivaldybės turimos pajėgos – per menkos. Akmenės rajone dirba tik 6 socialiniai darbuotojai, todėl svarstoma įdarbinti pagalbininkų.
„Labiausiai padėtų minimalaus atlygio padidinimas, nes skirtumas tarp dirbančio žmogaus ir socialinės paramos gavėjo labai menkas.
Esame ne kartą diskutavę su verslininkais ir jie patys sutinka, kad metas minimalią algą didinti iki tūkstančio litų”, – sakė meras.
Sublizgėjo gatvės ir parkai
Kita eksperimento dalyvė – Radviliškio rajono savivaldybė – per metus tikisi sutaupyti mažiausiai milijoną litų.
Šiems metams iš valstybės biudžeto socialinėms išmokoms radviliškiečiai gavo 14,6 milijono litų. Planuojama, kad pakaks 13,5 mln. litų.
Laikinai mero pareigas ėjęs Kazimieras Augulis sakė, kad didžiausia šios tvarkos nauda – žmonės pratinami patys užsidirbti: „Mes ir anksčiau veltui nedalijome išmokų, pas mus paramos gavėjas privalo atidirbti visuomenei.”
Dėl šio eksperimento didžiausias krūvis teko seniūnijoms, kurios kontroliuoja, ar paramos prašytojas iš tiesų ją turi gauti.
Jau svarstoma ir apie papildomus etatus.
„Įsivaizduokite, Baisogalos seniūnijoje jau nebereikia net viešųjų darbų programos, nes viską padaro socialinės paramos gavėjai. Mūsų rajone blizga visos gatvės, skverai ir parkai”, – tvirtino K.Augulis.
Pasigenda bendradarbiavimo
Eksperimente dalyvaujančios savivaldybės pripažino, kad didžiausia bėda – bendros informacinės bazės stoka. Pavyzdžiui, niekas negali pasakyti, ar išmokas Lietuvoje gaunantis pilietis nėra įsidarbinęs kokioje nors ES valstybėje.
Tačiau labiausiai stinga bendradarbiavimo tarp institucijų. Antai nelegaliai sostinėje uždarbiaujančius statybininkus sučiupę Darbo inspekcijos pareigūnai neprivalo tikrinti, ar jie negauna išmokų Pagėgių savivaldybėje. Jie neįpareigoti ir pranešti Pagėgių savivaldybei apie tokius asmenis.
Išmokų gavėjų armiją kontroliuojantiems darbuotojams dažnai iškyla bėdų dėl pašalpų gavėjų gyvenamosios vietos. Pavyzdžiui, Panevėžio rajono savivaldybė pati negali patikrinti, ar socialinės paramos prašytojas nedirba šiame mieste.
Sulaukia gyventojų padėkų
„Mums labai sunku, nes dar mokomės patys, – pripažino Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė. – Bet esu tikra, kad ši tvarka pasiteisins.”
Šiai savivaldybei šių metų pradžia buvo tikras išbandymas, nes bedarbių skaičius šoktelėjo iki rekordinių aukštumų. Pernai vasarį čia buvo registruota 3719, o šiemet – net 4770 bedarbių. „Tai – visų laikų rekordas”, – stebėjosi A.Paškevičienė.
Specialistė įsitikinusi, kad paramos prašytojai plūstelėjo dėl pasikeitusios tvarkos, leidžiančios bedarbio pašalpą gauti išsyk. Anksčiau tokiam asmeniui reikėdavo pusmetį išbūti įsiregistravusiam Darbo biržoje.
„Didžiausia bėda, kad negalime patys išsiaiškinti, ar rajone gyvenantys, o mieste dirbantys žmonės nebando sukčiauti. Gerai, kad mums padeda miesto savivaldybė”, – džiaugėsi A.Paškevičienė.
Panevėžio rajono savivaldybė šiems metams iš valstybės biudžeto gavo 11,8 milijono litų įvairioms socialinėms išmokoms ir kompensacijoms.
„Tikimės, kad pinigų liks. Tačiau pagrindinis siekis – kad juos gautų tie, kuriems tikrai reikia.
Jaučiame didelį visuomenės palaikymą. Žmonėms seniai buvo pikta, kad valstybės parama naudojasi ne tie, kuriems ji priklauso”, – tvirtino A. Paškevičienė.
Socialinės paramos skyriaus vedėja sakė, kad ir čia bus reikalaujama pateikti pajamų deklaraciją. Tiesa, šias pažymas turės atnešti tik įtarimą sukėlę paramos prašytojai.
Didmiesčiai nėrė į krūmus
Lietuvos savivaldybių vadovai ilgai stebėjosi, kodėl nebandoma kontroliuoti, ar iš tikrųjų visi paramą gaunantys asmenys tikrai yra socialiai remtini.
Prieš metus idėją labiau kontroliuoti išmokų dalijimą išgirdęs premjeras Andrius Kubilius paragino atlikti eksperimentą. Jis truks trejus metus, o po to, tikėtina, šia tvarka turės vadovautis ir likusios savivaldybės.
Dalyvauti eksperimente buvo kviečiamos visos savivaldybės, bet dauguma kratėsi kontrolieriaus vaidmens. Labiausiai naująja tvarka nesižavėjo didmiesčių vadovai – griežčiau prižiūrėti išmokų skirstymą nepanoro nė vieno miesto savivaldybė.
Ilgiausiai trypčiojo skolose įklimpęs Šiaulių miestas. Tačiau ir šio didmiesčio vadovai galiausiai tyliai atsitraukė. Keisčiausia, kad galimybė užsidirbti papildomų pinigų net nesvarstyta su tarybos nariais.