Dažniausiai ugnis niokoja senus miestų daugiabučius

Gaisras – viena baisiausių nelaimių, kokia gali užgriūti žmogų. Ugnies liežuviai negailestingai naikina viską: žmonės lieka be pastogės, be ilgus metus kaupto turto, o kartais liepsnos pasiglemžia ir svarbiausią – gyvybę.

Lietuva dar negali atsitokėti po neseniai Kauno daugiabutyje kilusio tragiško gaisro, per kurį vienas žmogus žuvo, o 11 buvo sužaloti.

Ugnis nusiaubė ne tik 7-ajame aukšte padegtą butą, bet ir 5–9 aukštų butus, gesinant gaisrą vanduo pasiekė net antrąjį namo aukštą.

Laimei, liepsnos nepasiekė bitumu dengto pastato stogo, nes jam užsiliepsnojus galėjo sudegti ir visas devynaukštis. Be to, vėjuotą naktį liepsna galėjo persimesti ir ant kitų šalia stovinčių Šilainių mikrorajono daugiabučių.

Panašių kaip Kaune tragedijų jau būta.

Prieš penkerius metus taip pat naktį kilęs gaisras Vilniuje, Žirmūnuose esančio bendrabučio tipo daugiabučio 6-ajame aukšte, nusinešė šešių žmonių gyvybę, dar 22 buvo traumuoti.

Abiejuose užsiliepsnojusiuose butuose buvo daug itin greitai degančių medžiagų: Šilainių butas buvo iškaltas lakuota mediena, taip pat čia buvo gausybė lentynų su knygomis, o butas Žirmūnuose buvo paverstas landyne ir iki lubų priverstas šiukšlių.

Ugniagesiai abu gaisrus vadina skaudžiausiais per pastarąjį dešimtmetį.

Ar kiekvienas esame viską padarę, kad nekiltų gaisras? Ar yra namuose gesintuvas?

Ar mūsų vaikai žino, kaip elgtis kilus gaisrui?

Ar žinome, kokiu telefono numeriu kviestis pagalbą? Ar tvarkinga elektros instaliacija namuose? Ar namuose išvalomi dūmtraukiai?

Ar buitinius elektros prietaisus naudojame pagal gamintojų nurodytas saugos instrukcijas? Ar esame savo gyvenamąjį būstą apdraudę nuo gaisro ir kitų nelaimių?

„Už saugumą savo būste pirmiausia yra atsakingas šeimininkas. Būtina kiekviename gyvenamajame būste įsirengti autonominius dūmų detektorius, kurie, užfiksavę dūmus, pradės skleisti garsinį signalą ir įspės apie pavojų, o tamsiuoju paros metu perspės žmones dėl kilusio gaisro.

Taip pat svarbu įsigyti bent du gesintuvus, kurie gaisro pradžioje padėtų jį nuslopinti arba visiškai užgesinti”, – pataria Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Audrius Žiuplys.

Pasak jo, branginti savo turtą ir juo rūpintis labiau linkę individualių namų savininkai – jie įsirengia ne tik apsaugos, bet ir priešgaisrinę signalizaciją.

Gaisrų beveik nekyla ir naujos statybos daugiabučiuose.

„Pasitaiko atvejų, kad naujai pastatytų daugiabučių butų savininkai, statinį priėmus valstybinei komisijai, autonominius dūmų detektorius išmontuoja – motyvuodami tuo, kad jie nedera prie namų interjero.

Apmaudu, tačiau daugelis gaisrų yra pastebimi tiktai tuomet, kai yra atvira liepsna”, – kalbėjo A.Žiuplys.

Pagal gaisrininkų statistiką šiemet, kaip ir pernai, per 15 minučių buvo nuslopinta apie 43 procentus kilusių gaisrų. Kiti gaisrai spėdavo išplisti, nes būdavo pastebėti vėliau.

Nors ir būta skaudžių pamokų, gyventojai vis tiek išlieka abejingi ir nesuka galvos dėl užgriozdintų daugiabučių evakuacinių išėjimų.

Pražūtingame 2007 metų gaisre Vilniuje žmonės negalėjo išsigelbėti per avarinius išėjimus – jie buvo užversti nereikalingais rakandais, neatsidarė ir liukai, nes buvo pritvirinti.

Pastaroji nelaimė Kauno daugiabutyje taip pat nebūtų buvusi tokia skaudi, jeigu žmonės būtų galėję evakuotis per balkonuose esančius liukus, nustūmę ant jų užstatytus baldus.

Paklaustas, kokių statybinių ir apdailos medžiagų reikėtų vengti, norint nors kiek sumažinti kilusio gaisro pasekmes, A.Žiuplys patikino, jog saugiausia statybinė medžiaga yra betonas, o visos organinės, polimerinės kilmės apdailos medžiagos kelia didesnį ar mažesnį pavojų gaisro atveju.

Pasak jo, gyvenamojoje aplinkoje reikėtų vengti degių vidaus apdailos medžiagų, kurios gaisro atveju gali užkirsti kelią iš buto ar namo, o perkant statybines prekes patartina pasidomėti, ar jos yra sertifikuotos, koks yra jų pavojingumas gaisro atžvilgiu.

„Norėčiau pabrėžti, jog abu minėti gaisrai kilo ne savaime, ne dėl techninių priežasčių, o dėl tyčinės žmogaus veiklos – nusikalstamu būdu panaudojus degiuosius skysčius.

Todėl tokiam gaisro scenarijui pasirengti neįmanoma”, – teigė A.Žiuplys.

Po gaisro Kauno daugiabutyje į draudikus kol kas kreipėsi tik vienas nukentėjęs gyventojas.

„Po mūsų žalos ekspertų apžiūros aiškėja, kad kliento patirti nuostoliai yra maždaug dešimt kartų didesni nei metinė draudimo įmoka.

Tuo tarpu bendri gyventojų dėl šio gaisro patirti nuostoliai, mūsų preliminariu vertinimu, gali siekti 200 tūkst. litų, neskaičiuojant žalos, padarytos bendro naudojimo patalpoms”, – sakė bendrovės „Lietuvos draudimas” kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Bendrovės „ERGO Lietuva” žalos ekspertai apskaičiavo, kad Kaune degusiame daugiabutyje vien sienų remontas, langus, duris, grindis pakeisti kiekviename nukentėjusiame bute gali atsieiti po keliasdešimt tūkstančių litų.

Ne vieną dešimtį tūkstančių litų šio daugiabučio gyventojams kainuos ir jų bendros nuosavybės turto: laiptinių, inžinerinių sistemų, lifto ir kt. remontas.

„Jeigu nukentėję gyventojai nėra apdraudę savo buto, žalos atlyginimo teismine tvarka jie gali reikalauti iš gaisro sukėlėjų.

Tačiau, kaip rodo praktika, žalos išieškojimas yra sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas, o jei kaltininkas dar ir nemokus, tai žalos kompensavimo klausimas tampa itin keblus”, – sakė bendrovės „ERGO Lietuva” Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius.

Kol kas žmonėms paramą pasiūlė tik Kauno miesto savivaldybė, paskelbusi, kad visi nuo gaisro nukentėję Šilainių daugiabučio gyventojai gali prašyti vienkartinių kompensacijų nuo 520 iki 3120 litų.

Pasak T.Nenartavičiaus, kiekvienas daugiabučio gaisras kelia opią problemą – Lietuvoje nėra bendro naudojimo turto apsaugos pamatų.

Lietuvos gyventojai daug dėmesio skiria savo namams puoselėti, dažnas apdraudžia savo nuosavą būstą, tačiau nepagalvoja, kad jie yra ir viso daugiabučio namo turto dalininkai.

Kilus gaisrui butą apdraudusi bendrovė atlygina patirtą žalą, butas suremontuojamas, tačiau visas daugiabutis lieka neapdraustas ir padarytos žalos atveju kiekvienas daugiabučio laiptinės gyventojas apmoka jam tenkančią bendro naudojimo turto atkūrimo išlaidų dalį.

Draudimo bendrovėse galima apdrausti bendro naudojimo turtą nuo gaisro, vagystės, užliejimo, inžinerinių įrenginių avarijos, stichinių nelaimių rizikos ir kt.

Įvertinus pastato nusidėvėjimą turtas gali būti apdraustas ir nauja verte.

Pavyzdžiui, sudegus keliolikos metų senumo daugiabučio namo stogui, draudimas išmokės tokio dydžio išmoką, už kurią bus galima padengti naują stogą – turto nusidėvėjimas tuomet nėra vertinamas.

Toks bendro turto draudimas, nelygu pasirinkto draudimo rizika bei draudimo suma, gali kainuoti iki 10 litų vienam butui per mėnesį.

„Vienoje laiptinėje gaisro nuostoliai gali siekti, pavyzdžiui, 150 tūkstančių litų.

Trijų aukštų ir 20 butų name vienam butui tai sudarytų 7,5 tūkst. litų ir ši suma atitiktų daugiau kaip 53 metus galiojančią draudimo apsaugą”, – apskaičiavo T.Nenartavičius.

Daugiabučio bendro naudojimo turto draudimu gyventojai gali apsidrausti tuomet, jeigu tokio draudimo pageidauja 51 procentas daugiabutyje esančių butų savininkų.

Įmokas gyventojai gali mokėti draudimo bendrovei arba daugiabutį administruojančiai įmonei kartu su sąskaita už šiukšlių išvežimą, bendrų patalpų apšvietimą, šildymą ir t.t.

Pasak draudikų, jų klientai nuo gaisrų dažniausiai nukenčia dėl netvarkingos elektros instaliacijos ar jos gedimų, be priežiūros paliktų kūrenamų židinių ir krosnių, dėl netvarkingų kaminų, šildymo katilų sprogimo, žaibo iškrovos, neatsargaus elgesio su buitiniais prietaisais.

Beje, tarp dažniausių gaisro priežasčių patenka ir padegimai. Bendrovės „ERGO Lietuva” per metus užregistruoja iki 10 procentų atvejų, kai gaisrai namus sudegina iki pamatų.

Būta atvejo, kai dėl gaisro nuniokoto gyvenamojo namo draudimo bendrovė turėjo išmokėti per 800 tūkstančių litų draudimo išmoką.

Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos prezidentas

„Iš vidaus apdailos medžiagų patys pavojingiausi gaisro atveju yra įvairūs polimerai: polietilenas, poliuretanas, polistirenas, PVC (polivinilchloridas) ir kt.

Tarp jų yra ir šiuo metui vis dar populiarios vadinamosios plastikinės dailylentės bei sovietmečiu buvę itin mėgstami izopleno tapetai.

Visi polimerai ne tik labai greitai dega, bet ir degdami išskiria toksinių medžiagų, suminkštėja ir turi savybę tirpti, vyniotis ir varvėti.

Toliau pagal degumą yra įvairūs medienos dirbiniai, o mažiausiai degūs – tinkas ir gipso kartonas.

Vidaus apdailos medžiagos nėra lemiamas gaisro plėtimosi veiksnys. Juk yra dar baldai, įvairūs namų apyvokos daiktai, buitiniai elektros prietaisai ir kita.

Gyvenamosiose patalpose niekada nepavyks išvengti degių medžiagų.

Juk neišklosi visame name ar bute keraminių grindų, nepakabinsi stiklo pluošto užuolaidų ir neapstatysi kambarių plieniniais baldais.”

Būsto draudimas yra skirstomas į tris pagrindines rūšis: pastatų draudimas (apdraudžiamos sienos, lubos, grindys, durys – viskas, kas stacionaru), namų turto draudimas (apdraudžiamas po stogu ir ne tik po juo esantis turtas: baldai, kilimai, buitinė technika, net mobilieji telefonai) ir civilinės atsakomybės draudimas (apdraudžiama atsakomybė prieš trečiuosius asmenis, pavyzdžiui, kaimynus, jei dėl apdraustame būste įvykusios avarijos ar nelaimės jiems bus padaryta žala).

Visiška apsauga garantuojama tik apsidraudus kompleksiškai visomis šiomis rūšimis.

Draudimo apsaugą kiekvienas žmogus gali pasirinkti pagal savo poreikius, valdomą turtą ir galimą riziką.

Pavyzdžiui, vidutinio dydžio – iki 70 kvadratinių metrų ploto buto namų turto ir civilinės atsakomybės draudimas gali kainuoti 12 litų mėnesiui, o nuosavų namų savininkams siūloma apdrausti savo turtą už 10 litų per mėnesį.

200 kvadratinių metrų ploto medinio namo draudimas gali atsieiti apie 58 litus mėnesiui arba apie 700 litų metams, o jei namas mūrinis – perpus pigiau – 29 litai mėnesiui ir apie 350 litų metams.

„Ar klientas draudžia butą, ar namą, pagrindinė draudimo rizika turto draudime yra ugnies rizika – gaisras sukelia pačius skaudžiausius ir didžiausius nuostolius, tai pati brangiausia nelaimė. Nesvarbu dėl kokios priežasties būtų sugadintas ar sunaikintas būstas, draudimo bendrovė padengtų visas turto atkūrimo ar remonto išlaidas. Gaisro sukelta žala turtui gali būti pripažinta nedraudžiamuoju atveju, jeigu, pavyzdžiui, gaisras kilo dėl paties draudėjo tyčinių veiksmų, taip pat jeigu gaisro žalą iškart atlygina pats kaltininkas arba jei turtas nebuvo draustas”, – sakė draudimo kompanijų atstovai.

Draudimo apsauga galioja tik po draudimo sutarties įsigaliojimo įvykusiems draudžiamiesiems įvykiams.

Paprastai ji pradeda galioti nuo sutartyje numatytos dienos ir valandos – tuomet, kai klientas per sutartą terminą sumoka visą ar pirmąją draudimo įmoką.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas

„Gaisrą patyrusiame Kauno daugiabutyje galėjo būti pažeistos perdangos tarp degusio ir aukščiau bei žemiau jo esančių butų.

Ilgą laiką itin aukštoje temperatūroje buvęs betonas galėjo perkaisti ir dėl to žymiai sumažėti jo stipris, taip pat galėjo būti pažeista armatūros ir betono sankiba.

Gelžbetoninėse plokštėse esantys plieniniai strypai veiksnūs tol, kol yra tvirtai sukibę su betonu. Po specialistų atliktų laikančiųjų konstrukcijų tyrimo, manau, kai kurias to daugiabučio sienas bei perdangas gali tekti sutvirtinti.

Iš statybose naudojamų medžiagų iki šiol ugniai atspariausias yra gelžbetonis – jo gamintojai parenka apsauginį betoninį sluoksnį, kuris apsaugo plieninius strypus nuo temperatūros poveikio ir neleidžia jiems perkaisti. Lyginant plieną ir gelžbetonį – pastarasis yra ugniai atsparesnis.

Toliau pagal atsparumą yra medinės, antipirenais impregnuotos konstrukcijos. Po tokio apdorojimo gaisro metu mediena tampa ne tokia degi.”

Pirmiausia – nepanikuoti, elgtis ramiai ir nedelsiant pranešti ugniagesiams.

Kol ugnis dar labai neišsiplėtė, bandykite gaisro židinį užgesinti patys – buitiniu gesintuvu, vandeniu, antklodėmis ir kitokiais tankiais bei sunkiais audiniais, tam tiks ir kambarinių augalų vazonuose esanti žemė.

Gesindami liepsnas jokiu būdu neatidarinėkite langų ar durų – skersvėjis, šviežias oras tik paskatins ugnį labiau įsiplieksti.

Negalima vandeniu gesinti degančių elektros prietaisų prieš tai neištraukus jų kištuko iš elektros tinklo.

Jeigu užsiliepsnojo drabužiai, griūkite ant žemės ir, užsidengę veidą rankomis, raičiokitės, kad ugnis užgestų.

Jei dega kitas žmogus, jokiu būdu neleiskite jam bėgti ar plėšti nuo savęs drabužių – pargriaukite ir slopinkite ugnį (nuo galvos iki kojų) užmetę paltą, antklodę ar paprasčiausiai aplieję vandeniu.

Jeigu virtuvėje užsidegė riebalai ar aliejus, uždenkite indą dangčiu arba tankiu šlapiu audeklu ir atminkite: įkaitusių riebalų negalima gesinti vandeniu.

Jeigu patalpoje daug dūmų, prisidenkite burną ir nosį drėgnu audiniu ir eikite pasilenkę arba šliaužkite palei sienas, jokiu būdu nesiveržkite per liepsną.

Jeigu dūmai kaupiasi laiptinėje ir užkirto visus išėjimus, pasilikite savo bute ir, kruopščiai uždengę drėgnais skudurais durų ir ventiliacijos angas, kvieskitės pagalbą.

Jeigu gaisras sparčiai plinta ir neįmanoma jo užgesinti be ugniagesių pagalbos, kuo skubiau pasišalinkite iš patalpų.

Nereikia rizikuoti ir gelbėti savo turto, stenkitės paimti tik dokumentus ir pinigus.

Išėję iš buto ar namo uždarykite duris, bet jų neužrakinkite.

Jokiu būdu nesinaudokite liftu, o leiskitės laiptais.