Trys statistikos agentūros, kurios kiekvieną ketvirtį pateikia bendrą euro zonos ekonomikos įvertinimą, patvirtino ankstesnę 0,2 proc. susitraukimo prognozę pirmam šių metų ketvirčiui. Per ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį euro zonos ekonomika susitraukė 0,3 proc.
Institutai prognozuoja, kad trečiąjį šių metų ketvirtį euro zonos ekonomika stagnuos, o per paskutinį ketvirtį išaugs 0,1 proc.
„Aktyvumas lėtai didės, tačiau augimas išliks silpnas“, - teigiama agentūrų ataskaitoje.
Taip, kaip nesutarianti pora, euro zona turėtų susitaikyti su savo likimu ir išsiskirti, teigia analitinės kompanijos „Roubini Global Economics Monitor“ direktorius ir pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nourieli Roubini.
„The Financial Times“ publikuotame straipsnyje N. Roubini ir jo kompanijos vykdomasis direktorius Arnabas Dasas teigia, kad, nors pigios Europos centrinio banko (ECB) paskolos bankams numalšino augantį nerimą, giliai įsišaknijusios euro zonos problemos tebėra neišspręstos.
N. Roubini ir A. Dasas straipsnyje pažymi, kad problemos tebeslegia Graikiją ir kitas euro zonos šalis, tarp jų ir Portugaliją bei Airiją. Šioms šalims gali prireikti imtis tolesnio restruktūrizavimo.
N. Roubini ir A. Dasas straipsnyje taip pat užsimena, kad euro zonai trūksta būtinų komponentų, reikalingų sėkmingai monetarinei sąjungai.
Duetas teigia, kad „skirtis gali būti sunku, tačiau tai bus geresnė išeitis nei gyvenimas žalingoje santuokoje“.
Jie siūlo priimti susitarimą dėl skyrybų, pagal kurį kai kurios šalys, geriausiu atveju - Portugalija, Airija, Italija, Graikija ir Ispanija, paliktų monetarinę sąjungą, o pagrindinių šalių grupė liktų euro zonoje.
Pasitraukusios šalys turėtų pertvarkyti savo ekonomikas iš tų, kurių augimą lemia paskolų palaikomas augimas, į tas, kurios remtųsi eksporto ir pajamų palaikomu augimu, o pagrindinės šalys turėtų daugiau dėmesio skirti vidaus paklausai, teigia N. Roubini ir A. Dasas. Šiam tikslui pasiekti jie siūlo taikyti valiutų sureguliavimą, tačiau prisipažįsta, kad tokiu atveju sutrikimai neišvengiami.
Nepaisant to, teigia jie, skyrybos būtų naudingos visiems.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde teigia, kad pasaulio ekonomika po truputį kapstosi iš duobės, tačiau atsigavimas tebėra labai silpnas, ypač Europoje, informuoja AP.
TVF vadovė mano, kad per didelis išsivysčiusių valstybių, tokių kaip JAV ir didesnių Europos šalių, išlaidų apkarpymas gali tik pabloginti, o ne pagerinti padėtį.
"Neturėtume apgaudinėti savęs ir įtikėti apgaulingu saugumo jausmu. Atsigavimas tebėra labai silpnas. Europos finansų sistema tebėra įsitempusi. Skolos tebėra per didelės, tiek viešosios, tiek privačios. Visuomenę slegia didelis nedarbas. Augančios naftos kainos gali pridaryti daug žalos", - konferencijos Vašingtone metu kalbėjo Ch. Lagarde.
Ji mano, kad JAV Federalinis atsargų bankas ir Europos centrinis bankas turi imtis drąsių žingsnių, kad "palaikytų stiprų ir stabilų augimą".
Ch. Lagarde teigia, kad dauguma šalių turi per didelius deficitus ir joms "reikia laipsniškai mažinti skolas. Taip, kai kurios spaudimą patiriančios šalys neturi kitos išeities, kaip tik deficitą mažinti šiandien. Tačiau beatodairiškas pasaulinis šuolis prie taupymo gali turėti neigiamų padarinių. Tokios šalys kaip JAV, kurių skolinimosi kaina maža, neturėtų veikti skubotai".