„Vičiūnų” grupei nutarus pasidomėti situacija žlungančiame Vievio paukštyne, teko susidurti su tokiomis pinklėmis, kurios visiškai nedera su šiuolaikiniu ir civilizuotu verslu.
V. Matijošaitis atskleidė, jog aršiausiai jų norui padėti paukštynui pasipriešino verslininko Tautvydo Barščio valdoma bendrovė „Kauno grūdai”, už litą nusipirkusi Vievio paukštyno akcijų.
– Kodėl „Vičiūnų” grupė sumanė domėtis galimybe investuoti į Vievio paukštyną, kuriam iškelta bankroto byla? – „Lietuvos rytas” paklausė V. Matijošaičio.
– Paukštynų verslu domimės jau kelerius metus, esame paruošę Anulėnų paukštyno rekonstrukcijos projektą.
Puikiai žinome, kiek kainuoja višta, kaip ji lesinama, auginama, prižiūrima, kokia yra kiaušinio savikaina ir jo kaina parduotuvėje.
Labai nustebome sužinoję, kad Vievio paukštyno akcijų įsigijusi įmonė „Kauno grūdai” nesugebėjo jo išgelbėti, teismas iškėlė bankroto bylą.
Bendraudami su finansinėmis institucijomis sužinojome, kad „Kauno grūdai” norėtų už 10–15 mln. litų supirkti visus paukštyno kreditorinius įsipareigojimus, nors jie siekia 53 mln. litų.
Mums kilo klausimas – kas tie asmenys ar verslo grupės, kurie neatgaus apie 40 mln. litų?
Išsiaiškinome, kad tai Lietuvos bendrovės, ūkininkai, tiekiantys pašarus ir įvairiausias paslaugas paukštynui. Jų, mūsų žiniomis, yra apie 400.
O pabendravus su kai kuriais kreditoriais pradėjo aiškėti, kad „Kauno grūdai” neketina dengti jiems kreditorinių įsipareigojimų. Labai nustebome, kad 60–80 mln. litų vertės įmonę galima įsigyti pusvelčiui, todėl nutarėme atidžiau pažvelgti į paukštyną.
– Kokios reakcijos sulaukėte pareiškę tokį norą?
– Sausio 26-osios vakare T. Barštys net kelis kartus skambino telefonu. Jis grasino mane užkasti, sužlugdyti verslą, nepalikti ramybėje šeimos narių, jei neatsisakysiu planų investuoti į Vievio paukštyną. Visų žodžių, kuriuos išgirdau, kartoti nenoriu. Perkeltine prasme – iš telefono lėkė kulkos.
Pasijutau taip, lyg būtų 1992-ieji, kai tik pradėjus verslą prisistatė pirmieji banditai, mat jie kalbėjo labai panašiai.
Galbūt tąkart reikėjo kreiptis į teisėsaugą, bet pamaniau: ne tie laikai, kad reikėtų ko nors bijoti ir drebėti. Kita vertus, mano ir T.Barščio pokalbį girdėjo penki žmonės, kurie esant reikalui gali būti liudininkai.
– Kokios priežastys galėjo lemti tokią reakciją?
– Galiu spėti, kad sugriovėme gerai parengtą schemą, kaip perimti verslą nemokant pinigų.
Šiais laikais už tokias schemas gali būti pritaikytas Baudžiamojo kodekso straipsnis.
„Kauno grūdai” viešai skelbia, kad 80 procentų Vievyje esančių vištų yra jų, o į paukštyną teigia investavę 25 mln. litų, be to, patvirtina, kad šios investicijos – tai pašarai. Bet ar savo vištų lesinimą galime laikyti investicija?
Kitas labai svarbus reikalas – kas atsitiko su tomis vištomis, kurias „Kauno grūdų” įmonė perėmė ėmusi valdyti paukštyną? Kodėl staiga Vievio paukštyno vištos (beje, teisiškai vadinamos biologiniu įmonės turtu) dingsta, o jų vietoje atsiranda priklausančios „Kauno grūdams”?
Man asmeniškai daug kas darosi aišku. Viešai pats T. Barštys yra minėjęs: jei atsitiks taip, kad jam teks trauktis iš Vievio paukštyno, vištos stips, įranga virs metalo laužu, o pastatai – akmenų krūva.
Kyla dar vienas svarbus klausimas: į ką investavo „Kauno grūdai” 25 mln. litų, jei jų kreditorinis reikalavimas Vievio paukštynui yra tik 81 tūkst. litų? Iš visos bemaž 53 mln. litų skolų sumos „Kauno grūdų” skola sudaro tik 0,15 proc.
Man kyla pagrįstų abejonių, ar dabartinis bankroto administratorius Aurimas Valaitis kontroliuoja padėtį. Kas pasiima pelną pardavus kiaušinius – ar Vievio paukštynas, ar „Kauno grūdai”?
Nė į vieną šių klausimų paskirtasis administratorius nenori atsakyti, nes, mūsų nuomone, jis gina ne visų kreditorių, bet vieno ir netgi mažiausio kreditoriaus – „Kauno grūdų” interesus.
– Koks vaizdas apie esamą Vievio paukštyno būklę susidarė dalyvaujant pirmajame kreditorių susirinkime?
– Viešai skelbta, kad Vievio paukštynas išsilaiko, bet iš tikrųjų įmonė turėjo daug už skolintus pinigus pirkto trumpalaikio turto ir jo nuolat mažėja.
Kur atsidūrė Vievio paukštynas šiandien, galima spręsti iš mano jau minėtų T.Barščio žodžių, kuriuos jis pasakė pirmajame kreditorių susirinkime. Apie bankams priklausančias pastipsiančias vištas viešai pasakė žmogus, šiandien garsiai prisistatantis Vievio paukštyno gelbėtoju.
Paukštyno bankroto administratorius A. Valaitis, turintis atstovauti visų kreditorių interesams, į tokį jo pareiškimą nereagavo.
Vėliau kreditoriai nepatvirtino finansinės praėjusių metų atskaitomybės.
Sunku suvokti, jog 2011-aisiais paukštynas patyrė net 26 mln. litų nuostolių, o vien tik nuo bankroto bylos iškėlimo vasarą iki metų galo – 6 mln. litų nuostolių.
Atidžiai tikriname, kur yra šios įmonės turtas, ir klausinėjome apie tai bankroto administratorių A.Valaitį. Dalies dokumentuose nurodyto turto, kurio vertė siekia 900 tūkst. litų, nurodytoje vietoje neradome.
A. Valaitis įtikinėja, kad tas turtas atsirado, tik kitoje vietoje. Norėčiau paklausti: jei iš kiemo pavogtas automobilis atsiranda kur nors Rusijoje, tai yra vagystė ar ne? Galbūt šiuo klausimu galėtų susidomėti teisėsauga.
Kol kas nežinome, ar tie įrenginiai tikrai sumontuoti ir tinkamai naudojami.
Tačiau gal viskas vyksta pagal T.Barščio kreditoriams duotą pažadą: įranga tiesiog atiduota į metalo laužą?
Primenu, kad viena tokio grasinimo dalis jau įvykdyta ir iš kitados Vievio paukštynui priklausiusių vištų liko tik 20 procentų.
Iš administratoriaus taip pat negauname informacijos, kokias įmones dabar valdo Vievio paukštynas.
– „Kauno grūdai” paprašė Konkurencijos tarybos išaiškinti, ar pirkdama kreditorinius įsipareigojimus „Vičiūnų” grupė nepažeidė įstatymų?
– „Vičiūnų” grupė pirko ne akcijas, o kreditorinius reikalavimus, todėl Konkurencijos tarybos leidimas nebuvo reikalingas.
Įstatymai aiškiai nustato, kada privaloma pranešti apie koncentraciją, ir šiuos įstatymo reikalavimus mes vykdysime.
O „Kauno grūdai” kartu su kitais asmenimis įgijo kontrolinį Vievio paukštyno akcijų paketą. Taip pat darė ir šiuo metu daro reikšmingą, o galbūt netgi lemiamą įtaką visai paukštyno veiklai. Esu įsitikinęs, kad tokiu atveju tikrai reikalingas Konkurencijos tarybos leidimas.
Pasirinko patrauklesnį pasiūlymą
Įmonė „Kauno grūdai” pernai Vievio paukštyno akcijų nupirko už 1 litą, o jau vasarą didžiausiam šalyje kiaušinių tiekėjui buvo inicijuota bankroto byla.
„Kauno grūdai” skelbia, kad veikia 54 proc. Vievio paukštyno akcijų dalį valdančių akcininkų vardu. Didžiausias kreditorius bankas „Swedbank” šiemet vasarį pateikė pasiūlymą išpirkti 23 mln. litų vertės jo reikalavimą Vievio paukštynui.
Pasiūlymu susidomėjo „Vičiūnų” grupė, kuri iš viso išpirko 54 proc. Vievio paukštyno kreditorinių reikalavimų.
Paskutinę akimirką „Kauno grūdai” didžiausiam kreditoriui bankui „Swedbank” pervedė 23 mln. litų, tačiau bankas pasinaudojo numatyta išlyga ir pasirinko „Vičiūnų” grupės pasiūlymą.