Dviaukštį, kubo formos, 250 kv. metrų ploto namą, kurio tik ketvirtadalis remiasi į žemę, o visas metalinėmis kolonomis paremtas korpusas tarsi sklendžia ore, suprojektavo architektas Virginijus Juozaitis.
Žaliakalnio šlaite sklypą turėjusių užsakovų drąsa bemat pritarti ore kabančio namo idėjai architektą maloniai nustebino ir net šokiravo.
„Užsakovus vadinu labai svarbiais projekto bendraautoriais“, – sakė V. Juozaitis.
Kelią parodė sklypas šlaite
„Eskizas atsirado be vargo, per vieną dieną. Tai – mano asmeninis rekordas.
Taip lengvai idėja kilo gal todėl, kad klaidžioti neleido stačiame šlaite esantis sklypas. Tada supratau, kad yra tiktai vienas kelias – pakabinti namą ore“, – kūrybiniais įspūdžiais dalijosi V. Juozaitis.
Architektą iš pradžių išgąsdino tai, kad užsakovai neišsigando jo pasiūlymo. „Aš jiems liepiau dėl visa ko savaitę kitą pagalvoti prieš pasakant „taip“, – prisiminė projekto autorius ir pridūrė, kad tokių originalumo ir rizikos nebijančių žmonių Lietuvoje retai pasitaiko.
Kabantį namą pasistačiusių verslininkų šeima gyveno sename tėvų name Žaliakalnio šlaite, tarp prestižinės Perkūno alėjos viršaus ir Tunelio gatvės pakalnės.
Jiems priklausantis sklypas su vešliu sodu driekėsi stačiu šlaitu į viršų – nuo senojo namo iki Perkūno alėjos.
Žmonės labai norėjo savo vaizdingame sklype turėti namą, kurio niekaip kitaip nebuvo galima pastatyti, tik pakabinanti ant kolonų.
Garažu – į prestižinę gatvę
„Sutarus dėl kabančio namo idėjos, dar brėžiniuose mėginau statinį visaip sukinėti, – pasakojo V. Juozaitis. – Vienas variantų buvo pastatą atsukti šonu į Perkūno alėją. Tai netiko nei estetiškai, nei funkciškai“.
Nutarta, kad visais atžvilgiais geriausias sprendimas – būstą atsukti nugara, tai yra garažu į prestižinę Perkūno alėją.
Būtent garažas ir yra tas vienintelis statinio ketvirtadalis, kuris remiasi pamatais į žemę.
Dabar važiuojant alėja, nustatyta prabangiais naujais ir išpuoselėtais tarpukario laikų namais, keistokas įspūdis susidaro privažiavus tiesiog naują garažą prie didelio ąžuolo.
Tik geriau įsižiūrėjus pro medžius gali pamatyti, kad už kuklaus garažo slypi įspūdingas, pamatais žemės nesiekiantis statinys, skrendantis virš skardžio.
Originalus ir funkcionalus
Dvivietis garažas, kuris yra gatvės bei antrojo aukšto lygyje, yra vienas iš trijų pagrindinių kelių į būstą.
Į abu aukštus iš gatvės galima patekti dar ir balkonų tipo kabančiais takais. Norint įeiti į namą per pirmąjį aukštą, reikia šiek tiek palypėti sodo laiptais žemyn.
„Šitame name viskas atvirkščiai“, – juokėsi V. Juozaitis. Prie gatvės – ne gražusis fasadas, kurį visi stengiasi demonstruoti, bet garažas. Aukštai taip pat sukeisti vietomis.
Svetainė su baru ir virtuve yra antrajame aukšte. Tai, kas paprastai būna viršuje – miegamieji, vonios bei dušo kambariai, buitinės patalpos, šiuo atveju įrengta pirmajame aukšte.
Nuo antrojo aukšto grindų iki apačioje esančio senojo kiemo lygio yra apie 15 metrų tuštuma.
Žvelgiant pro vitrininius langus žemyn, matyti medžių viršūnės ir senojo namelio stogas.
Aplink žaliuoja žemyn į Tunelio gatvę plytintis Žaliakalnio šlaitas. Kitapus gatvės slėnio atsiveria Aukštųjų Šančių peizažas.
Rizikingas, bet patikimas
Dauguma parengimo ir statybos darbų teko atlikti rankiniu būdu, nes beveik jokia technika negali dirbti tokiame stačiame šlaite. Pasak architekto, buvo ir tokių statybininkų, kurie, sužinoję apie laukiančias darbo sąlygas, netgi nepriėmė užsakymo.
Namą laikančios metalinės kolonos remiasi į 4 metrų gylio gelžbetoninius polius. „Keturias duobes vyrai kasė visą vasarą“, – prisiminė projekto autorius.
Pastolių tvirtumas ir paties namo saugumas, pasak V. Juozaičio, yra garantuotas, nes šlaitas yra iš tokio kieto molio, kad prilygsta akmeniui.
Bet ar niekas negresia tokiam rizikingam statiniui?
„Katastrofa gresia dviem atvejais – jei įvyktų žemės drebėjimas arba visas Žaliakalnio šlaitas nuslinktų į Tunelio gatvę. Tiktai jeigu taip lengvai šlaitai slankiotų, Šveicarija ar Gruzija seniai būtų tapusios lygumų kraštais“, – samprotavo architektas.
Lygumoje atrodytų kukliai
Pasak V. Juozaičio, „jeigu tokį kubą pastatytum lygioje vietoje, jis atrodytų labai kukliai.
Čia originaliausias tas kabantis masyvus tūris“.
Ant metalinių kolonų stovintis namas yra karkasinis su monolitinėmis gelžbetonio perdangomis.
Fasadai apkalti Sibiro maumedžio lentomis.
Pasak architekto, tokio pat, tik lygumoje statomo namo sąmata būtų mažesnė mažiausiai 10 proc.
Šiuo atveju kainą padidino polių kasimas, kolonos, namo apačios šiltinimas, kitų kabančio namo gyventojų patogumui pritaikytų specifinių detalių įrengimas.
Langus valo aukštalipiai
Statant ore kabantį namą, iškilo langų valymo problema. Buvo minčių namą apjuosti balkonais, bet tokiai idėjai pasipriešino architektas.
„Būtų nei šis, nei tas – balkonai sugadintų visą vaizdą“, – kalbėjo V. Juozaitis.
Norint išspręsti langų valymo klausimą, pasinaudota alpinizmo idėjomis. Vitrininiai langai įrėminti metalinėmis konsolėmis. Jomis aplink langus gali vaikščioti specialiais saugos diržais prie bėgio, įrengto viršutinėje gembėje, prisitvirtinę valytojai.