Agentūros vadovas Kevinas Rice'as sakė, kad jo kompanijoje priėjimas prie socialinio tinklo „Facebook“ atviras visiems darbuotojams. Virtualus bendravimas žmonėms, dirbantiems 12 valandų per parą, padeda sumažinti stresą pabendravus su savo giminaičiais ir draugais.
Anot K. Rice'o, jau 2014 metais kompanijų, blokuojančių darbuotojų priėjimą prie socialinių tinklų, gerokai sumažės iki trečdalio. Palyginti, 2010 metais virtualų bendravimą asmeninėmis temomis apribodavo kas antras darbdavys.
„Bet kuris žmogus turi teisę ne tik į darbą, bet ir į asmeninį gyvenimą - tvirtino pasaulyje žinomos kompanijos vadovas. – O kai dėl didelio užimtumo pritrūksta laiko šeimai, bendravimą akis į akį pakeičia elektroninis susirašinėjimas.
Virtualūs privatūs pokalbiai – tai puiki priemonė bent truputėlį pagyventi savo asmeninį gyvenimą. Mūsų kompanija supranta, kad žmogui didžiausia vertybė – tarpusavio santykiai. Todėl mes ir netrukdome bendrauti socialiniuose tinkluose darbo metu, o darbo našumas bendrovėje tik augs“.
Tiesa, kalbėdamas apie būtinybę laisvai atverti socialinius tinklus darbuotojams, K. Rice'as turėjo galvoje tik darbuotojus, dirbančius biure daugiau kaip 8 valandas per dieną.
Neseniai agentūros „HeadHunter“ atlikta apklausa parodė, kad 16 proc. amerikiečių darbuotojų beveik valandą darbe praleidžia prisijungę prie socialinių tinklų.
Тokie pat nedisciplinuoti ir D. Britanijos gyventojai. Bendras šalies ekonomikos nuostolis, susijęs su laisvu priėjimu prie „Facebook“, „Twitter“ ir kitų socialinių tinklų, anot ekspertų, siekia apie 22,16 mlrd. svarų per metus.
Tiesa, dalis darbuotojų galvoja, kad laisvas priėjimas prie asmeninio puslapio, kaip tik pakelia jų darbingumą. Tokios nuomonės laikosi 10 proc. respondentų.
Įdomu tai, kad kas šeštas apklaustasis atvirai prisipažino, kad tas užsiėmimas mažina darbo našumą ir kokybę. Nepaisant to, 68 proc. apklausos dalyvių kategoriškai pasisako prieš priėjimo prie socialinių tinklų blokavimą. Jie jaučia psichologinį diskomfortą dėl to, kad biure jie atkertami nuo pasaulio.
Tačiau tas pojūtis praeina, kai žmogus turi kuo užsiimti. Todėl asmeninius laiškus darbe išsiunčia 25 proc. darbuotojų, o daugiausiai jų (60 proc.) vis dėlto taip daro tik tada, kai atsiranda laisvo laiko.
Taip pat per apklausą paaiškėjo, kad įsidarbinant, visiškas socialinių tinklų blokavimas, atbaido 7 proc. ieškančių darbo, o 24 proc. linkę išeiti dirbti į kitą kompaniją, jei tiktai pasiūlytų labiau palankias sąlygas.
Tuo tarpu 62 proc. potencialių darbuotojų sutiktų dirbti ir tokiomis sąlygomis, o 8 proc. respondentų priėjimo prie socialinių tinklų ribojimas tik pagerina jų nuomonę apie kompaniją.