„Aš nenoriu, kad būtų palikta 50 proc. pelno uostui, bet
tiesiog reikia. Problema yra ne tie 34 mln. litų, kuriuos iš mūsų paimtų į valstybės biudžetą.
Sumažinus mūsų
lėšas, sumažėja mūsų skolinimosi galimybės arba skolinimosi limitas.
Uosto direkcija skolinosi ir skolinsis, tačiau investicijų
programa ir investicijų poreikis yra toks didelis, kad ateina tam
tikras limitas, už kurio nebegali skolintis.
Todėl paėmus pelno
dalį iš mūsų valstybės reikmėms, sumažėja mūsų skolinimosi
galimybės“, - ketvirtadienį po Transporto ir tranzito komisijos
posėdžio žurnalistams sakė jis.
E. Gentvilo teigimu, 50 proc. Klaipėdos jūrų uosto uždirbamo
pelno atiduodant į valstybės biudžetą, bus galima pasiskolinti tik
182 mln. litų, jeigu ne - 330 mln. litų. Tiek reikėtų visai investicijų programai realizuoti.
E. Gentvilas pabrėžė nenorįs priešpriešinti Klaipėdos uosto
direkcijos valstybei ir tikisi, kad kompromisas tarp jų bus rastas.
„Jeigu būtų paimta ne 50 proc., o mažesnė dalis pelno, tai būtų galimybė uosto direkcijai pasiskolinti
pinigų tiek, kad galėtų užtikrinti investicijų programos
realizavimą ir pinigų grąžinimą į valstybės biudžetą kitais
kanalais. Paėmus visus 50 proc. pati valstybė save
nuskriaustų“, - sakė jis.
Kokia pelno dalis,
pervedama į valstybės biudžetą, tenkintų, Uosto generalinis direktorius pasakyti kol kas
negalėjo.