Daugelis priekrantės ruože nuo Šventosios iki Klaipėdos žūklaujančių žvejų neplaukia į uostus. Pajūryje jiems skirta 30 vietų – tik ten atsigabentas valtis galima nuleisti į vandenį, iškrauti laimikį.
Išvilktos valtys kiurkso paplūdimiuose, didesni laiveliai plaukia į Klaipėdą ir švartuojami tam nepritaikytose Danės krantinėse, nes pajūryje nėra jokios prieplaukos žvejams.
Žvejai klampoja per kopas
Priekrantės žvejai iki šiol važinėja automobiliais per kopas, palieka čia savo reikmenis.
Daugelis jų tikėjosi, kad konfliktų su aplinkosaugininkais sumažės, kai atsiras numatytos prieplaukos mažiems žvejybos laivams.
Juolab kad Lietuvos žuvininkystės plėtros 2007–2013 metais programai iš Europos Sąjungos fondų skirta 250 mln. litų parama.
„Galima pagerinti pajūrio žvejų padėtį, tačiau Žemės ūkio ministerijai kol kas labiau rūpi vidaus vandenys – ES lėšos skiriamos karpynams, žuvivaisos įmonėms”, – skundėsi Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos (LŽPGA) vadovas Alfonsas Bargaila.
Šešias prieplaukas žvejai jau gali pamiršti. Tačiau net ir vienintelis realus Karklės projektas, kurį dar galima įgyvendinti, stringa dėl įvairių biurokratinių procedūrų.
Melnragei uostelio neįpiršo
LŽPGA parengtoje studijoje žvejų uosteliui buvo numatytos trys vietos.
Idealiausia užuovėja nuo audrų – Rikinės upelio žiotys. Ten būtų galima krauti laimikį, papildyti degalų atsargas.
Maždaug 100 metrų ilgio prieplaukos šiame pajūrio ruože projektui pritaria ir aplinkosaugininkai. Juolab kad tarpukariu Karklės kaimo žvejai čia buvo įsirengę nedidelį uostelį.
Žvejų prašymą rezervuoti ES lėšas prieplaukai statyti ministerija vertino nepatikliai – pareikalauta nurodyti savo investicijas, projekto partnerius.
Formuojant žemės sklypą statyboms, reikia parengti visos priekrantės detalųjį planą. Tik tada, kai jį patvirtins Klaipėdos rajono politikai, bus galima paskelbti projekto konkursą.
„Girdėjau, kad žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius žvejų uostelį siūlė statyti ne Karklėje, o poilsiautojų lankomame Melnragės pajūryje, bet klaipėdiečių tokios jo mintys nesužavėjo”, – kalbėjo A.Bargaila.
Statytų kitaip nei Šventojoje
Prieplaukos vertė – maždaug 25 milijonai litų, bet žvejai mano, kad, pasimokius iš klaidų, padarytų atstatant Šventosios uostą, būtų galima išsisukti ir pigiau.
Karklės pajūryje siūloma pirmiausia įrengti 2 apsaugos molus, kad krantinių neužneštų smėlis, o tik po to gilinti uostelio akvatoriją.
Pirmojo etapo darbams prireiktų 14–15 mln. litų.
„Pastačius prieplauką bangos gali ardyti krantus, bet mes suprantame, kad tai – ne tiktai komercinis, bet ir socialinis projektas”, – sakė Pajūrio regioninio parko vadovas Darius Nicius.
Uosteliu galėtų naudotis pusšimtis vietinių žvejų, kurių laivų ilgis – iki 15 metrų. LŽPGA duomenimis, priekrantės žvejybos įmonės darbu aprūpina apie 500 pajūrio gyventojų.
Politikai raginami nesnausti
„Savivaldybė sutiko būti šio projekto partnerė.
Jei nepasitikima žvejais, ji pati gali skelbti rangovų, uostelio valdytojų parinkimo konkursus”, – politikus greičiau suktis ragina A.Bargaila.
Klaipėdos rajono vyriausiasis architektas Gytis Kasperavičius patikino, kad visos priekrantės detalusis planas su žemės sklypu būsimai statybai jau yra parengtas: „Jei nebus rimtesnių pastabų, laiko negaišime – politikai turi patvirtinti planą.”
Tik sutvarkę šiuos reikalus projekto partneriai galės kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą dėl ES lėšų skyrimo statybai.
„Jei politikai ir toliau snaus, uostelį Karklėje matysime kaip savo ausis, nors investicijos jau numatytos”, – baiminosi A. Bargaila.