Kai kurie Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, kuriame pataisos buvo
svarstomos beveik trejus metus, nariai sako, kad šalies vadovė dėl
pataisų žalos buvusi suklaidinta.
„Šios pataisos siūlo sukurti „rubikoninį“ šilumos ūkio
variantą ir atveria kelią monopolininkui piktnaudžiauti kainomis
už atliekų tvarkymą“, - pranešime spaudai penktadienį cituojama
prezidentė.
Pasak D.Grybauskaitės, įstatymas lemtų, kad gyventojai už
atliekų išvežimą mokėtų brangiau, o savivaldybės bus bejėgės
juos apginti.
„Išstūmus savivaldybių įmones ir privatizavus atliekų
tvarkymo sektorių, šalies žmonės taptų privatininkų įkaitais,
nes sąvartynų eksploatavimas ir šiukšlių išvežimo paslaugos bus
orientuotos ne į gyventojų poreikius, o į pelną“, - sakoma
pranešime spaudai.
Prezidentės nuomone, Regioniniai atliekų tvarkymo centrai (RATC)
turi išlikti savivaldybių nuosavybe, negali būti privatizuota jų
vykdoma ūkinė veikla ar jie išardyti dėl formalių reikalavimų.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narių pozicijos dėl
prezidentės veto pagrįstumo išsiskyrė.
Liberalcentristas Andrius Burba sakė sveikinąs prezidentės
veto.
„Įstatymas neišbaigtas. Ką jis sako nesusigaudo nei
specialistai, nei tie, kurie jį turės vykdyti. Pataisos apsunkins
vartotojus ir bus atveriamas kelias atliekų sistemos privatizavimui.
Į privačias rankas bus atiduota tai, kas neturėtų būti atiduota
privačiam sektoriui“, - BNS sakė parlamentaras, įsitikinęs, kad
iki 2014 metų Lietuvoje nebus sąlygų gyventojams rūšiuoti
atliekas.
A.Burba prognozuoja, kad po pataisų įsigaliojimo atliekų
tvarkymas gyventojams pabrangtų ne 60 proc. kaip teigia
savivaldybės, o dvigubai daugiau, o tokį kainų šuolį esą lemtų
brangiai kainuosianti atliekų rūšiavimo priežiūra.
Tuo tarpu Aplinkos apsaugos komiteto narė konservatorė
Aurelija Stancikienė mano, kad pataisomis Seimas kaip tik norėjo
atliekų tvarkymo ūkyje išnaikinti monopolininkus. Pasak jos,
sakyti, kad pakeitimai atliekų tvarkyme bus tarsi „rubikoninis“
šilumos ūkio variantas, yra absurdiška: ““Rubikonams kaip tik
priešingai - norėtųsi, kad atliekos nebūtų rūšiuojamos. Jiems
būtų naudinga, nes tada bus galima greičiau pastatyti Lazdynuose
nerūšiuotų atliekų deginimo gamyklą“, - BNS sakė parlamentarė.
Pasak jos, prezidentė, teigianti, kad pataisos paskatins atliekų
tvarkymo paslaugų brangimą, yra suklaidinta.
„Netiesa. Labai gaila, bet prezidentė yra suklaidinta ir
smarkiai“, - sakė A.Stancikienė.
Parlamentarės teigimu, savivaldybės per visą pataisų
svarstymą priešinosi atliekų tvarkymo sistemos keitimui. „Dabar
savivaldybėms yra labai gerai - jos paslaugos teikimą perduoda
Regioniniams atliekų tvarkymo centrams (RATC), jie nustato kokias tik
nori kainas, verčia mokėti už kvadratinį metrą, nors žmogus
negyvena, o yra išvykęs į užsienį arba tėvams mirus vaikai
neparduoda sodybos ir joje būna tik per vasarą, o už šiukšlių
išvežimą moka visus metus. Kaip tik monopolis būtų ardomas
pataisomis. Mes, skirtingai negu RATC, vežantys atliekas į
sąvartynus, suinteresuoti, kad Lietuvoje atsirastų kuo daugiau
išrūšiuotų atliekų perdirbimo įmonių“, - kalbėjo
parlamentarė.
Ji sutinka, kad pataisos - našta savivaldybėms, kurios būtų
priverstos su kiekvienu daugiabučiu arba individualiu namu sudaryti
atliekų tvarkymo sutartis - ne tipines, o individualias.
A.Stancikienės teigimu, namų bendrijos, skirtingai negu
savivaldybės, nesipriešino naujos tvarkos atliekų ūkyje įvedimui.
„Taip savivaldybėms bus didelė administracinė našta“, - teigė
parlamentarė.
Ji taip pat pabrėžė, kad prezidentės vetuotomis pataisomis
buvo siekiama paskatinti gyventojus būtų aktyvesniais atliekų
tvarkyme.
Aplinkos apsaugos komiteto narys „tvarkietis“ Almantas Petkus BNS
tvirtino, kad kategoriškas šalies vadovės veto motyvas - paslaugų
brangimas - tik galimas vienas iš variantų.
„Ne nuo įstatymo priklauso brangs paslaugos ar ne, o nuo
savivaldybės - nuo jų požiūrio į atliekų tvarkymą ir į
atliekų turėtojus bei jų sprendimus. Savivaldybėms palikta
visiška laisvė tvarkytis šiame (atliekų - BNS) ūkyje ir joms
reikia dirbti. Jeigu norės, kad žmonės mokėtų pigiau, neperduos
jo privatininkams, jeigu nenorės - perduos. Nedrįsčiau sakyti, kad
įstatymas blogas“, - BNS sakė A.Petkus.
Pasak jo, įstatymas Seime buvo svarstomas trejus metus, per tą
laiką buvo galima apsvarstyti ir įsigilinti į parlamentarų
siūlymus, kaip efektingai sutvarkyti atliekų tvarkymo ūkį.
„Na dabar bus sveika šviežiomis akimis dar pažiūrėti - gal
per ilgą ir monotonišką svarstymą Seime kažkas liko
pražiūrėta“, - komentavo A.Petkus.
Seimas kovo viduryje priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo
pataisas, leidusias gyventojams rinktis, kaip mokėti už atliekų
sutvarkymą - rinkliavą ar mokesčius pagal sutartis su
savivaldybėmis.
Savivaldybės, nustatydamos atliekų tvarkymo paslaugų kainą,
būtų turėjusios atsižvelgti į keturis kriterijus: į atliekų
turėtojų, gyvenančių viename name, skaičių, į nekilnojamojo
turto paskirtį ar jo naudojimo intensyvumą, taip pat į mišrių bei
biologiškai skaidžių atliekų kiekį.
Namo savininkai arba daugiabučių bendrijos ar administratoriai
privalėtų sudaryti sutartį su savivaldybės valdoma atliekų
tvarkytoja arba su savivaldybe, o kitu atveju jie mokėtų
savivaldybės nustatytą rinkliava. Jei tokios rinkliavos nėra,
pavyzdžiui, Vilniuje, tuomet gyventojai pagal sutartį mokėtų
sutartomis arba standartinėmis sąlygomis. Pastarąsias nustatytų
Vyriausybė.
Seimas yra nustatęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos
administratorius negalės verstis ūkine veikla, o galės tik sudaryti
sutartis su atliekų turėtojais ir rengti konkursus atliekų
tvarkytojams. Komunalinės atliekos ateityje turės būti tvarkomos
taip, kad skatintų atliekas naudoti ir perdirbti.