„Alaus pasiūla Lietuvoje yra gana didelė, tačiau matome nišą padėti ieškantiems išskirtinio, įdomesnio skonio, gurmaniško alaus – tokie vartotojai anksčiau neretai rinkdavosi užsieninį mažų gamintojų alų.
Manome, kad juos turėtų patraukti mūsų mažoje darykloje nedidelėmis partijomis ir pagal senąsias aludarystės tradicijas gaminamas „Vilkmergės” alus.
Jis, kaip ir garsiųjų Belgijos vienuolynų alus, daromas naudojant aukštutinės fermentacijos mieles, tai yra vadinamasis elio tipo alus – sodraus, turtingo, išskirtinio skonio”, – sakė „Vilkmergės alaus” vadovas Ramūnas Blazarėnas.
Pasak jo, kaip ir miesto klestėjimo laikais XVIII a., kai miesto teises gavusioje Vilkmergėje būrėsi aludarių gildijos, „Vilkmergės” alus verdamas iš vandens, salyklo ir apynių, gaminamas naudojant aukštutinės fermentacijos mieles, brandinamas rūsiuose horizontaliose talpyklose ir nepasterizuojamas.
Kartu su senuoju gamybos būdu „Vilkmergės alus” atgaivina ir to meto Lietuvoje paplitusį talpos matą – senąją lietuvišką kvortą.
Mažosios daryklos alus pilstomas į tamsaus storo stiklo pusės kvortos – 0,41 litro butelius.
Pasak alaus eksperto prof. Lino Čekanavičiaus, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje ilgą laiką dominavo būtent paviršinės fermentacijos alus – elis (angliškai – „ale”).
„Skirtingai nei lageris, elis rauginamas šiltai, dėl to fermentacija vyksta sparčiau. Fermentacija aukštesnėje temperatūroje suteikia alui sodresnį aromatą ir skonio kompleksiškumą.
Elis paprastai yra sodresnio skonio nei žemutinės fermentacijos alus.
Geros kokybės elio paragauti verta tiems, kurie mėgsta eksperimentuoti ir atrasti įdomesnį, netradicinį alaus skonį”, – pasakojo L.Čekanavičius.
„Vilkmergės” aludariai kartu su aludarystės tradicijomis ketina puoselėti ir alaus kultūrą.
„Vilkmergės” alus – tai alus, skirtas skanauti, todėl kartu gaivinsime ir alaus gėrimo kultūrą: kaip alus turi būti ragaujamas, patiekiamas, derinamas, pasakosime apie jo rūšis.
O mūsų įsipareigojimas kiekvieną alaus kvortą išvirti tik iš aukščiausios kokybės vandens, salyklo ir apynių yra net įspaustas ant kiekvieno mūsų butelio”, – sakė R.Blazarėnas.
Pasak jo, aukštos kokybės pagal XVIII a. tradicijas pagamintas alus turėtų tapti ir geromis lauktuvėmis iš Lietuvos, reprezentuojančiomis aukštą šalies aludarių lygį.
Paminėdama senajam Lietuvos miestui svarbią datą – 1792 metus, kai Vilkmergei (dabartinei Ukmergei) buvo suteikta LDK kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto privilegija, o mieste ėmė klestėti įvairūs amatai ir burtis gildijos, – „Vilkmergės alaus” darykla išleido išskirtinę butelių partiją.
Pirmieji 1792 m. kolekciniai buteliai pažymėti specialiais numeriais. Tikimasi, kad ilgainiui šie pusės kvortos buteliai įgis kolekcinę vertę.