Vieni gauna pinigų, kiti – duobių

Pasivažinėjusi po duobėtas gatves Vilniaus valdžia nusprendė remti prie sienos tuos, kurie daugybę metų skriaudžia sostinę.

„Nepaisant to, kad Vilnius, kaip šalies sostinė, turėtų reprezentuoti visą šalį, šiame mieste prie kelių infrastruktūros valstybė prisideda mažiausiai iš visų savivaldybių”, – prieš kelias dienas liejo apmaudą sostinės vicemeras Jonas Pinskus.

Vilniaus gatvėms lopyti, tiesti iš valstybės biudžeto tenka tik 28,6 procento reikalingų lėšų. Tad vairuotojams nebeturėtų kilti klausimų, kodėl sostinėje duobėti keliai, kodėl pavasarį jų neskubama remontuoti.

Ne tik dėl šios skriaudos savivaldybės tarybos valdančioji koalicija kreipėsi į teismą. Ji sieks, jog būtų atlyginta padaryta žala – 939 mln. litų pajamų, kurių Vilnius negavo per 2009–2011 metus dėl to, kad jo biudžete lieka tik 40 procentų gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

„Sostinė” nusprendė pasižvalgyti, kaip atrodo miestų vartai. Tam pasirinko tris vicemero paminėtus miestus – Nemenčinės plentą daugiau pinigų reikalaujančiame Vilniuje, Raudondvario plentą Kaune ir Veisiejų bei Aušros gatves Druskininkuose.

Rinkomės net ne svarbiausius įvažiavimus į miestus, nes jų prieigose besibaigiantiems magistraliniams keliams prižiūrėti lėšų skiriama iš kito fondo.

Nemenčinės plento pradžia nieko bloga nežada. Ir tai nenuostabu – juk šalia valdžios Turniškės. Tačiau už jų plentas tampa panašus į kliūčių ruožą.

Asfaltas suskeldėjęs, duobės žioji abiejose eismo juostose. Kartais automobilio priekis staiga šokteli į viršų. Tai – žiemos šalčių, iškilnojusių kelio dangą, pasekmė.

Ne ką geresnės ir šalikelės. Jos seniai nemačiusios greiderio. Kol neišmatuoji automobilio ratais, nesužinai, kuri duobė gilesnė. Mat visos jos pilnos vandens.

Tačiau vilniečiai neturėtų labai burnoti dėl Nemenčinės plento. Užtenka pamėginti vieną kartą įveikti Pramonės gatvę Naujojoje Vilnioje. Ją keikia net baltarusių vilkikų vairuotojai, atvykstantys iš Lavoriškių.

Ne ką geresnis Juodasis kelias, duobėtas Trakų plentas, kurio dar ir šalikelės klastingos. Purvo jose tiek, kad įvažiavus lengvuoju automobiliu gali prireikti traktoriaus.

Eišiškių plentas neseniai rekonstruotas, tačiau ir jame jau žioji duobės. Savanorių prospektas nors ir palopytas, tačiau ties bendrove „Vilniaus baldai” nesunku įsitikinti, kad automobiliai tiesiog šokinėja iš vienos eismo juostos į kitą.

Beje, Vilnių Vyriausybė skriaudžia ne tik skirdama per mažai lėšų gatvių remontui. 2004–2011 metais tarptautinių transporto koridorių statybai ji skyrė tik 6 procentus, o Vilniaus savivaldybė – 42 procentus lėšų.

Raudondvario plentas Kaune – panašus į Nemenčinės plentą sostinėje. Išvažiuojant iš miesto jis platus, o paskui vis siaurėja. Nors judėjimas čia intensyvus, didelių duobių nematyti.

Plentas vingiuoja, miestas baigiasi, bet nelygumų nėra. Laimingo kelio Jurbarko link!

Kiti Kauno įvažiavimai taip pat tvarkingi, tik smėlio gatvėse labai daug.

Akivaizdu, kad miesto tvarkdariai jį išveš tik po Velykų.

Tik Savanorių prospektas tradiciškai išmuštas duobių. Viena kaunietė ironiškai palinki sėkmės ieškant jame sveiko asfalto.

Tuo tarpu Druskininkai – vairuotojų rojus.

Pasižvalgėme ne Gardino gatvėje, kuria atrieda automobiliai iš Vilniaus, Kauno. Važiavome į kurortą Veisiejų, Aušros gatvėmis iš Leipalingio pusės.

Ir ką gi – asfaltas lygus, duobių ir su žiburiu nerasi. Vos įsukus į miestą – nauji šaligatviai abiejose gatvės pusėse. Raudonomis trinkelėmis išklotas platus takas dviratininkams. Jis staiga nenutrūksta, o veda centro link.

Prikibti prie Druskininkų gatvių neišeina. Nebent tik žiedas pačiame centre dar laukia remonto. Druskininkai iš valstybės iždo gauna beveik tiek, kiek reikia gatvių priežiūrai.

Ar tik gatvėmis nepatenkinta Vilniaus valdžia, įteikusi ieškinį teismui? Ne, pirmiausia ji nori, kad miesto biudžete liktų ne 40, o 60 procentų gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

Vilniaus meras Artūras Zuokas sakė tiesiai šviesiai: miesto biudžeto situacija tragiška dėl to, kad Vyriausybė skiria kur kas mažiau lėšų.

Dėl to sostinė ir prasiskolino. Per praėjusią kadenciją Vilniaus skola padidėjo daugiau kaip 500 mln. litų.

Iš donoro – visą kraują

Dėl tos pačios priežasties Vilniaus kreditorinė skola augo ir anksčiau. Ji nuo 268,7 mln. litų 2000 metais padidėjo iki 843,9 mln. litų 2011 metais.

„Vilniečiai pastaruosius ketverius metus neturėjo miesto mero, vietoj jo partijos turėjo savo atstovus mero poste, kurie atstovavo partijų, o ne vilniečių interesams.

Neturime kito pasirinkimo, tik kreiptis į teismą dėl sistemiškai pažeidžiamų gyventojų teisių. Vilnius pastaruosius metus buvo donoras, tačiau negalima iš donoro imti viso jo turimo kraujo”, – palygino A.Zuokas.

Panašų ieškinį savivaldybė teisme buvo pateikusi prieš dvylika metų. Tada teismų procesas su Vyriausybe baigėsi taikos sutartimi.

Vilniaus ieškinyje prieš valstybę nurodyta 939 mln. litų suma.

Jeigu miesto biudžetas per pastaruosius trejus metus ją būtų gavęs, sostinė neturėtų skolų, galėtų suremontuoti 250 kilometrų gatvių, jau būtų pastatyti darželiai Pilaitėje, Perkūnkiemyje ir Santariškėse.

Taip pat būtų užtikrintas gerokai kokybiškesnis miesto transportas ir apie 20 procentų mažesnės bilietų kainos, sutvarkyti visi dviračių takai, suremontuoti daugiabučių kiemai, juose įrengiant papildomas automobilių statymo vietas.

Labiau už Vilnių skriaudžiamo miesto nėra. Jame lieka tik 40 procentų GPM. Beveik visoms kitoms Lietuvos savivaldybėms šio mokesčio lieka 100 procentų. Tik Klaipėdai jo skiriama 86, Kaunui – 94, Mažeikių rajonui – 95 procentai.

Tuo tarpu į valstybės biudžetą Vilnius sumoka 508 mln. litų, o Kaunas – net 28 kartus mažiau – 18,2 mln. litų. Klaipėda į bendrą katilą moka 23 kartus mažiau – 21,6 mln. litų.

Jei Vilniui paliekama GPM dalis būtų ne 40, o 60 procentų, per pastaruosius trejus metus biudžetas būtų gavęs beveik 550 mln. litų daugiau pajamų. To pakaktų tinkamai finansuoti būtinas sritis.

(procentais)

Vilnius 28,6

Kaunas 63,9

Klaipėda 41

Šiauliai 40

Panevėžys 46

Alytus 50,3

Marijampolė 75,9

Druskininkai 58,6

Palanga 73

* Dėl to, kad Vilniui skiriama per mažai surenkamo GPM, šią savaitę į Konstitucinį teismą kreipėsi ir trisdešimt Seimo narių. Jie paprašė ištirti, ar tai, kaip tarp Lietuvos savivaldybių yra perskirstomos GPM lėšos, atitinka Konstituciją.

* Į teismą kreipėsi Seimo nariai, atstovaujantys visoms parlamento frakcijoms.

* „Beveik visose savivaldybėse lieka 100 procentų gyventojų sumokamo pajamų mokesčio, o bene vienintelio Vilniaus gyventojai diskriminuojami ir išskiriami iš kitų savivaldybių, didžiąją dalį jų sumokėto mokesčio pervedant į valstybės biudžetą. Be to, pradedant 2003 metais, kai kurioms savivaldybėms paliekama mokesčio dalis buvo didinama, Vilniui nustatyta 40 procentų dalis nesikeitė”, – sakė Seimo narys Vytenis Andriukaitis.

* Kreipimesi pabrėžiama, kad valstybė ima piktnaudžiauti savo išskirtine teise skirstyti biudžetą, bandydama tik sostinės sąskaita sulyginti kitų šalies savivaldybių finansinę padėtį. Todėl pablogėjo Vilniaus savivaldybės finansinė padėtis.

* Anot kreipimąsi pasirašiusių Seimo narių, nėra objektyvaus kriterijaus ir teisinio pagrįstumo, pagal kurį Vilniui, kitaip nei kitoms savivaldybėms, yra nustatoma tokia GPM dalis.