Ispanijos bankai nukentėjo nuo nekilnojamojo turto rinkos
griūties 2008 metais ir nuo praėjusių metų, kai pagilėjo euro zonos
skolų krizė, yra budriai stebimi.
Investuotojai baiminasi, kad bankų problemos privers Ispaniją
prašyti paramos, kaip tą teko daryti Graikijai ir Portugalijai.
Antradienį jie aktyviai pardavinėjo Ispanijos obligacijas, kurių
pajamingumas šoktelėjo iki neregėto nuo gruodžio mėnesio lygio.
Šalies vyriausybė atmetė tokią galimybę, o premjeras Mariano Rajoy pirmadienį pranešė apie papildomus biudžeto karpymus.
Tačiau daugelis analitikų baiminasi, kad tokie apkarpymai gali
išprovokuoti gilią recesiją. O šis scenarijus, pasak šalies
centrinio banko vadovo Miguelio
Angelo Fernandezo Ordonezo, gali reikšti, kad bankams prireiks
papildomo kapitalo.
„Jeigu Ispanijos ekonomika pagaliau atsigaus, to, kas buvo
padaryta, pakaks, bet jeigu ekonomika trauksis smarkiau nei
prognozuota, teks didinti kapitalą“ - M. A. F. Ordonezas pastebėjo,
kad artimiausioje ateityje vargu ar tikėtinas žymus atsigavimas
šalyje.
„Iš krizės euro zonoje traukiamasi labai lėtai ir todėl
negalime sau leisti aprimti“, - sakė jis.
Pagal prieš du mėnesius pradėtą bankų reformą reikalaujama, kad
bankai skirtų apie 50 mlrd. eurų nuostoliams, susijusiems su
nekilnojamuoju turtu, padengti; taip pat bankai raginami jungtis ir
taupyti lėšas nesikreipiant į valstybinius fondus.
Vyriausybė tikina, kad jai nebereiks daugiau lieti valstybės
lėšų į bankus, tačiau daugelis analitikų abejoja, ar norint
padengti finansavimo trūkumą pakaks perduoti silpnus konkurentus į
mokesnių dalyvių rankas.