Kartais sunku patikėti, kad ši idėja architektams Gintautui Natkevičiui ir Rimui Adomaičiui kilo prieš dešimtmetį, o pastatas čia stovi jau penkerius metus. Jis vis dar atrodo pralenkęs laiką.
SEB banko analitikas Gitanas Nausėda dvejus metus teismuose kovojo dėl teisės pasistatyti savo svajonių būstą. Nusipirkęs seną 45 kvadratinių metrų ploto namą G. Nausėda kartu su architektais nusprendė jį apgaubti stikliniu kubu.
„Man labai patiko toks architektų bandymas ieškoti seno ir naujo sintezės, išsaugoti tai, kas jau sukurta šiame gražiame gamtos kampelyje, ir įkomponuoti į naują architektūrą.
Svarbiausia tai, jog naujas stiklo tūris nedominuoja, o tik paryškina po stiklu atsidūrusį namuką“, – tuomet projekto idėja žavėjosi G. Nausėda.
Jis neslėpė sentimentų nedideliam namui, kurį nusipirko iš dailininkų šeimos. „Mažiukas, striukas, Nuf Nufo namelis“, – kalbėdamas apie seną namą finansininkui nebūdingus žodžius žėrė G. Nausėda.
1947 metais pastatyto namo sienos sumūrytos iš geltonų XIX amžiuje žiestų plytų, ant kurių išlikę amatininko įspaudai.
„Tas senas namas iš tikrųjų tapo mums brangus. Architektai, tai suprasdami, pasiūlė mums idėją, kaip jį išsaugoti“, – sakė G. Nausėda.
Miegamasis – už mūro sienos
Vieno aukšto su rūsiu ir mansarda senas namas atsidūrė viename stiklinio kubo kampų.
Name liko privati namų zona, o stiklinėje erdvėje įrengta svetainė, valgomasis su virtuve ir prieangis.
Iš pradžių planavę kubo viršų, kaip ir sienas, daryti stiklinį, vėliau architektai nusprendė kubo stogą dengti neutralia pilkos spalvos rulonine danga.
„Uždengus stiklinį stogą, susidarytų per daug erdvės. Todėl atsisakėme tos minties ir pasirinkome gamtoje ištirpstančią neutralią dangą“, – sprendimą aiškino architektas G. Natkevičius.
Stiklinio kubo sienos suformuotos iš saulę atspindinčio trijų stiklų paketo. Normalią temperatūrą stiklo name užtikrina ventiliacinė bei konvektorinio šildymo sistema.
Bendrasis rekonstruoto namo plotas didesnis nei 300 kvadratinių metrų.
Miesto centras – visai arti
Už šį neįprastą būstą G. Nausėda jau sumokėjo nemažą kainą.
Po net dvejus metus užtrukusių ginčų buvo panaikintos visos kliūtys pradėti namo statybą.
Tuometės Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba bei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija tvirtino, kad pasirinktas namo Pavilnių regioniniame parke rekonstrukcijos projektas sudarkys valstybės saugomą parko kraštovaizdį.
„Tai buvo kova dėl idėjos. Jeigu aš būčiau abejojęs šio projekto idėjos prasme ir kokybe, tikrai nebūčiau tam aukojęs dvejų savo gyvenimo metų. Esu įsitikinęs, kad toks architektūrinis sprendimas yra ne tik įdomus, bet ir itin tinkantis parko aplinkoje“, – kalbėjo G. Nausėda.