„Mane vadina politikieriumi, niekšu, nelanksčiu, nesuprantančiu gamybos, nesuvokiančiu, kaip vyksta statybų procesas. O mes tiesiog nebeleidžiame dirbti taip, kaip buvo dirbama anksčiau. Vyksta tyrimai, kaltieji turėtų būti rasti ir nuteisti“, - teigė Uosto direkcijos Generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas. Jo iniciatyva nuo 2009-ųjų pradėti jau keli ikiteisminiai tyrimai dėl uoste vykdytų statybos ir rekonstrukcijos darbų. E. Gentvilas neslėpė, kad apskundęs kai kuriuos sprendimus užsitraukė ne vieno rangovo rūstybę.
Pirma nusprendė ardyti, paskui tiesti
„Galiu drąsiai teigti, kad nuolatos atsirasdavo papildomų darbų, jie būdavo atliekami jų nenusipirkus, o paskui pateikiama sąskaita, nors viešųjų pirkimų procedūros nevykdytos arba tai daryta po to, kai darbai jau atlikti. Tada Uosto direkcija mokėdavo tiek, kiek rangovas pareikalaudavo. Tai buvo padų laižymo laikotarpis. Labiausiai padai nulaižyti vienai įmonei „Klaipėdos hidrotechnika“, - atvirai rėžė uosto vadovas.
Jį pribloškė 2008 metų lapkritį pasirašyta sutartis dėl geležinkelio tiesimo, kurios vertė siekia 1,2 mln. litų. Viešųjų pirkimų procedūros pradėtos jau po to, kai geležinkelis buvo nutiestas. Darbai sustabdyti dar rugsėjį, o po mėnesio sutarta, kad bendrovė „Klaipėdos Smeltė“ kompensuos Uosto direkcijai už šio geležinkelio nuardymą. Prokurorai pripažino, jog padaryta žala valstybei ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Dar keli tyrimai vyksta dėl uosto akvatorijos gilinimo darbų, 5 ir 6 krantinių rekonstrukcijos. Pastarojo projekto vertė beveik 30 mln. litų.
2003 metų kovo 28 dieną pasirašyta sutartis su rangovu. Darbai pradėti gegužę, iki rugsėjo pateikti visų darbų aktai. „Per penkis mėnesius atlikta darbų už 30 milijonų - stebuklas. Spėju, jog dalis jau seniai buvo atlikta. Per visą statybos laikotarpį nuolat atsirasdavo papildomų darbų, kurių apimtys milijoninės. Dar gražiau – gruodžio 10-ąją apskrities viršininkas sušaukė valstybinę komisiją. Nepaisant to, atsirado dar keli papildomų darbų aktai. Gruodžio 29-ąją pasirašomas objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktas, ir tą pačią dieną sutartis dar pratęsiama ir dar sumokama pinigų. Darau prielaidą, kad darbai buvo atliekami be jokių viešųjų pirkimų procedūrų“, - savo įtarimus dėstė E. Gentvilas.
Laimėtojui – dosnus avansas
Uosto direkcija yra atlikusi vidaus auditą, pasamdė įmones atlikti ir išorės auditą.Visais atvejais nustatyta, kad žala įmonei padaryta išmokant avansus, kurių įmonė neturėjo teisės mokėti.
„Jeigu konkurentai būtų dalyvavę tuose konkursuose žinodami, kad jiems bus mokamas avansas, gal jie būtų pateikę pigesnį pasiūlymą arba bent jau dalyvavę konkurse, tačiau matydami, kad avanso numatyta nėra, nusprendė nedalyvauti. Kai ėmiau domėtis, kodėl taip buvo elgiamasi, man atsakyta – todėl, kad rangovas laiku užbaigtų darbus. Vėliau paaiškėjo, kad darbai baigti pustrečių metų vėliau nei numatyta pagal sutartį“, - savo pirmtakų sprendimais stebėjosi dabartinis vadovas.
Bendra pagal keturias sutartis išmokėtų avansų suma siekia 9,5 mln. litų. Nė viena iš šių sutarčių esą nebuvo įgyvendinta tinkamai – darbai nebaigti laiku.
„Jeigu imčiau knaisiotis archyve, panašių situacijų rasčiau tikrai dar daugiau. Manau, kad tokie dalykai vyksta visoje Lietuvoje. Statybų proceso chaoso yra visur, tik gal mastai ne tokie dideli“, - svarstė E. Gentvilas.
Ikiteisminiai tyrimai pradėti 2009-2011 metais. Teismo kol kas nepasiekė nė viena byla. Kai kurie ieškiniai atmesti nepavykus įrodyti įmonei padarytos žalos.
Gegužę - sprendimas dėl pelno dalybų
Lyginant su pirmaisiais dviem šių metų mėnesiais, kovą uostas pamažu pradėjo lipti iš duobės. Per praėjusį mėnesį surinkta 11 mln. 850 tūkst. litų rinkliavų. Tai ketvirčiu milijono mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį, tačiau daugiau nei sausį ir vasarį. Tikimasi, jog kitą mėnesį šį atsilikimą pavyks įveikti arba sumažinti iki minimalaus.
Uosto rezultatai priklausys nuo to, kaip pavyks įgyvendinti investicinius planus. Tam įtakos turės ir Vyriausybės sprendimas dėl uosto pelno dalies, kuri turėtų nubyrėti į valstybės biudžetą. Praėjusią savaitę posėdžiavusi Transporto ir tranzito komisija, kuriai vadovauja premjeras Andrius Kubilius, sprendimo dar nepriėmė, klausimas atidėtas gegužei.
„Yra tikimybė, kad pelno dalis nebus paimama valstybės reikmėms, o bus palikta uosto investiciniams projektams vykdyti. Neatmetu galimybės, kad bus tarpinis sprendimas – paimti nuo 0 iki 50 proc. dalį. Esame įsitikinę, kad kuo daugiau finansinių išteklių turėsime, tuo prasmingiau juos investuosime“, - neabejojo E. Gentvilas.
Pagal dabar galiojančią tvarką į valstybės biudžetą tektų atseikėti 34 mln. litų. Tai, anot vadovo, nebūtų tragedija, tačiau tektų daugiau skolintis. Jeigu artimiausius trejus metus uostas nuo duoklės būtų atleistas, skolinimosi limitas išaugtų iki 332 mln. litų. Tai padėtų sklandžiai įgyvendinti investicinius planus.
Krovą didina baltarusiška nafta
Praėjusį mėnesį uoste perkrauta beveik 3 mln. tonų krovinių. Tai 1 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Rinkodaros direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, tai džiuginantis pasiekimas, nes praėjusieji metai pagal krovos apimtis uostui buvo rekordiniai. Geresnius rezultatus ženkliai nulėmė tai, jog kovą perkrauta kone trečdaliu daugiau naftos produktų, iš viso 785 tūkst. tonų. Šį pokytį paskatino Baltarusijos sprendimas didesnę dalį krovinių gabenti per Baltijos jūros uostus. „Latvijos uostai nebepajėgia aprėpti tokio kiekio krovinių, tad dalis naftos produktų nukreipiama į kitus uostus“, - aiškino A. Drungilas. Jis spėjo, jog krovinių srautai iš šios šalies nemažės, nes Baltarusija suinteresuota didinti eksportą bei užsienio valiutos įplaukas.
Lyginant su vasariu, net 36 proc. šoktelėjo ir trąšų krova. Kovą jų iš viso perkrauta 793 tūkst. tonų.