„Manau, Lietuva supranta sankcijų pasekmes savo ekonomikai. Štai
Baltarusijos ir Lietuvos ekonomistų duomenys. Jei mes šiandien
nutrauksime krovinių pervežimą per Klaipėdą, Lietuva praras 7
mlrd. litų. Jei ES eis baltarusiškų prekių atsisakymo užsienio
rinkose keliu, kaip tai gali nutikti, tai Baltarusija bus priversta
imtis adekvačių priemonių“, - interviu su Kremliumi siejamai
Rusijos naujienų agentūrai Regnum sakė V. Dražinas.
„Ims stoti uosto pajėgumai. Atsilaisvins maždaug 4,5 tūkst.
Klaipėdos uosto ir su juo susijusių įmonių darbuotojų.
Geležinkeliai atsisakys maždaug 3,5 tūkst. etatų. Preliminariais
duomenimis, bedarbių armija Lietuvoje išaugs 12 tūkst. žmonių. O
tai jau nacionalinio masto problema. Tokia šio klausimo kaina ir
Lietuvos politikai turi susimąstyti dėl šios kainos“, - dėstė
ambasadorius.
Jis pabrėžė, kad Baltarusijai jau „tenka nukreipti krovinius
iš Latvijos uostų, o Latvijos ekonomikai tai padarys milžiniškus
nuostolius - iki 3 mlrd. dolerių“.
„Atskirai noriu pabrėžti: jei politikai nesikiša ir
nesipainioja po kojomis, tai prekybiniai ekonominiai santykiai tarp
Baltarusijos ir Lietuvos tik augs, o Klaipėda taps pagrindiniu jūrų
uostu Baltarusijai. Lietuvoje mus viskas tenkina“, - kalbėjo
V. Dražinas.
Jis aiškino, jog dauguma Lietuvos kompanijų nepritaria, kad
Baltarusijai būtų taikomos ekonominės sankcijos.
„Mes matome didelį politikų ir verslo požiūrių kontrastą.
Galima tik stebėtis: politikai arba nesupranta to, kas vyksta, arba
supranta, tačiau daro tai, kas prieštarauja logikai ir sukelia
nuostolius šaliai. Tačiau, jei Lietuva elgsis korektiškai, jai
pavyks išvengti Latvijos varianto. Manau, Lietuvos politikams reikia
atsižvelgti į realijas“, - kalbėjo diplomatas.
Jis pridūrė, kad Europos Sąjunga nepadengs Lietuvos nuostolių,
kuriuos šalis patirs netekusi baltarusiškų krovinių.
„Lietuvoje mėgstama sakyti: „mes ir ES“, „mes remiame bendrą ES
poziciją“. Noriu pažymėti: jei ES kompensuos Lietuvos ekonomikos
netektis, tai kodėl nebūti su solidariems su ja. Tačiau vargu, ar
dabartiniu finansiniu-ekonominiu sunkmečiu, kai kalbama apie
Briuselio paramos Lietuvai sumažinimą 14 proc., ES sutiks tai
daryti“, - sakė V. Dražinas.
Protestuodama prieš politinių oponentų persekiojimus ir
žmogaus teisių suvaržymus, ES plečia sankcijas Baltarusijai.
Praeitą mėnesį ES užsienio reikalų ministrai nusprendė
įvesti sankcijas 29 įmonėms, kurios priklauso trims su
A. Lukašenkos režimu siejamiems Baltarusijos verslininkams, ir į
„juodąjį sąrašą“ papildomai įtraukti 12 asmenų.
ES sankcijos pirmą kartą pritaikytos oligarchų Jurijaus Čižo
ir Anatolijaus Ternavskio įmonėms, į juodąjį sąrašą įtraukta
ir naujų verslininko Vladimiro Peftijevo kompanijų. Šios įmonės,
vadinamos „A. Lukašenkos kišenėmis“, negalės atlikti finansinių
operacijų ES.
Lietuvos verslo atstovams perspėjus apie ekonominių sankcijų
žalą Lietuvos verslui, diplomatai sako, kad nuogąstavimai
nepagrįsti, prieš Baltarusiją „jokių totalinių ekonominių
sankcijų nėra“, priemonės taikomos tik oligarchams, o ne
valstybinėms įmonėms.
E. Gentvilas pritaria ambasadoriui
Klaipėdos uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas lrytas.lt sakė visiškai pritariantis Baltarusijos ambasadoriaus išsakytoms mintims.
„Ambasadorius nepasakė nieko naujo, - sakė E. Gentvilas. - Tą patį paskaičiavo Lietuvos pramonininkų konfederacija, tą patį pasakėme mes su uosto taryba kovo 16 d. Taip, tokie galimi nuostoliai, jeigu konfliktas tarp ES ir Baltarusijos vystytųsi toliau. Ambasadorius pakartojo tuos skaičius, kuriuos mes patys įvardijame ir matome kaip didelę galimą problemą“.
Pasak E. Gentvilo, Lietuva neturėtų palaikyti tokių griežtų sankcijų Baltarusijai ir toms Baltarusijos įmonėms, kurios vykdo eksportą per Klaipėdą. „Aš nepritariu ekonominėms sankcijoms Baltarusijai, nes tai nieko nepakeis, tiktai sužlugdys Klaipėdos uosto krovinių srautus“, - sako E. Gentvilas.
Šiuo metu Klaipėda yra didžiausias uostas, aptarnaujantis Baltarusijos prekių eksportą. „Mes esame svarbiausias uostas Baltarusijos krovinių eksportui“, - sako Klaipėdos uosto vadovas. Tas pats V. Dražinas yra pavadinęs Klaipėda pagrindiniu baltarusių uostu.
Baltarusijos kroviniai, pasak E. Gentvilo, sudaro beveik trečdalį – 31 proc. - visų Klaipėdos uosto krovinių. Tai sudaro 11,4 mln. tonų per metus. Iš viso per Klaipėdos uostą pernai buvo pervežta 36,6 mln. tonų. 60 proc. sudaro Lietuvos kroviniai, ir tik 9 proc. - kitų šalių.
„Jeigu kam nors rūpi nusikirsti sau pirštus – tegul kertasi, - sako Klaipėdos uosto vadovas. - Jeigu mūsų politikai ir diplomatai nori galvą įkišti į kilpą – tegul kiša. Kodėl turi kentėti Lietuvos ekonomika, Lietuvos žmonių darbo vietos?“
E. Gentvilas sakė bijantis, kad Baltarusijos atžvilgiu Lietuvos politikai ir diplomatai gali pridaryti kvailysčių, ir jiems nepritariantis.