Dėl JAV skalūnų dujų gavybos gali rimtai pasikeisti tiekimas ir paklausa pasaulinėje angliavandenilių rinkoje, trečiadienį paskutiniame savo kreipimesi į Rusijos Dūmą sakė V. Putinas, kuris gegužės 7 d. pradės eiti prezidento pareigas.
„Mūsų šalies energetikos kompanijos privalo jau dabar būti pasirengusios priimti šį iššūkį“, - kalbėjo jis.
2009 m. JAV aplenkė Rusiją pagal dujų gavybą, nes išgavo dujas iš skalūnų uolienų. Dėl to pasaulyje, tačiau ne „Gazprom“ įtakoje esančioje Europoje, smuko kainos, o kai kurios valstybės nusprendė žvalgytis tokių išteklių ir galbūt sumažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų.
Tačiau Prancūzija dėl ekologinių sumetimų uždraudė skalūnų dujų gavybą. Bulgarijoje ir Rumunijoje JAV energetikos milžinė „Chevron“ turėjo sustabdyti skalūnų dujų tyrinėjimus kilus dideliems protestams dėl ekologijos. Skalūnų dujų propaguotojai ne kartą kaltino ekologus lenkiantis Rusijos įtakai, tačiau tokie kaltinimai nebuvo įrodyti.
Anot geopolitines analizes ir komentarus teikiančios JAV privačios žvalgybos kompanijos „Stratfor“, Rusijos dujų verslas sunkiai susitvarko su daugybe problemų, daugiausia susijusių su kainų nustatymo sistema.
„Gazprom“ netenka pinigų dėl pardavimų vidaus rinkoje, nes išgauti ar įsigyti ir išplatinti 1 tūkst. kubinių metrų gamtinių dujų kompanijai kainuoja maždaug 132 JAV dolerius, tačiau pajamos vidaus rinkoje tesiekia 80 JAV dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų. Turint omenyje tai, kad 60 proc. „Gazprom“ pardavimų atliekami vidaus rinkoje, nuostoliai yra didžiuliai, teigia „Statfor“.
„Gazprom“ taip pat nerimauja dėl pajamų iš pardavimų Europai, kurie mažės vykstant deryboms dėl naujų gamtinių dujų kainų daugybei Europos vartotojų. Atsižvelgiant į tai, kad Europa įvairina savo gamtinių dujų tiekimą ir taip tolsta nuo Rusijos, tai reiškia, kad „Gazprom“ greitai gali nebepajėgti vidaus rinkos nuostolių kompensuoti dideliu pelnu iš pardavimų Europos rinkoje, prognozuoja „Statfor“.
Rengiasi kovoms
Europos parlamente (EP) prasideda mūšis dėl žalos, kurią aplinkai gali padaryti skalūnų dujų gavyba. Nesutarimus pakurstė EP aplinkos apsaugos komitetui parengta ataskaita.
Ją paruošė Lenkijos centro dešiniųjų EP narys Boguslawas Sonikas. Ataskaitoje sakoma, kad nėra poreikio rengti naujus Europos Sąjungos (ES) įstatymus, kurie reguliuotų skalūnų dujų gavybą. Esą dabartiniai įstatymai puikiai tą reglamentuoja.
Aplinkosaugos aktyvistai ragina imtis konkrečių ES įstatymų dėl skalūnų dujų, nes jos yra išgaunamos hidrauliniu būdu. Jie tvirtina, kad toks dujų gavybos būdas, kai uolienoje slypinčioms dujoms išgauti naudojamas vandens ir chemikalų mišinys, kelia pavojų geriamojo vandens atsargoms.
Tačiau dujų pramonės atstovai teigia, jog dujos išgaunamos per giliai, kad galėtų paveikti geriamojo vandens klodus. Nepaisant to, Bulgarija ir Prancūzija jau nutarė atsisakyti skalūnų dujų gręžinių.
B. Sonikas tvirtina, kad ginčą dėl skalūnų dujų įžiebė klaidinga informacija, rašo „European Voice“.
Klaidingos informacijos skleidimu B. Sonikas kaltina Rusijos koncerną „Gazprom“. Anot europarlamentaro, „Gazprom“ yra linkęs skleisti tokią informaciją, kad išlaikytų Europą priklausomą nuo Rusijos dujų.
„ES energetinės politikos esmė yra diversifikuoti energijos šaltinius ir, jei įmanoma, tapti energetiškai savarankiškiems“, - dėstė parlamentaras.
Jo ataskaitoje siūloma įregistruoti visas chemines medžiagas, kurios naudojamos išgaunant skalūnų dujas. Be to, pasak B. Soniko, ES turėtų parengti privalomus išankstinius reikalavimus dar prieš bendrovėms imantis skalūnų dujų paieškos.
Vokietijos žaliųjų EP narys Reinhardas Butikoferis sako, kad B. Sonikas tinkamai nenustatė visos rizikos, kurią sukelia skalūnų dujų gavyba.
EP pramonės komitetas, kuriam priklauso R. Butikoferis, taip pat ketina parengti ataskaitą.
Anksčiau paskelbtoje Europos Komisijos išvadoje sakoma, kad skalūnų dujų gavybai reglamentuoti naujų teisės aktų nereikia.