Panevėžiečiai Januškevičiai į kaimą Rokiškio rajone atsikraustė 1992 metais. Kaip lrytas.lt pasakojo V. Januškevičius, nusipirktame vienkiemyje jie rado krūvas stiklinių butelių – nuo vyno, degtinės, šampano. Jau tuomet darbščiam vyrui kilo mintis nesuperkamus butelius naudingai panaudoti ir iš jų pasistatyti namą.
„Man širdį skauda, kai vieną kartą panaudoti buteliai metami lauk, o vietoj jų vėl gaminami nauji – kasamas smėlis, naudojama elektros energija, kiti gamtos ištekliai“, – sakė Rokiškio krašte apsistojęs panevėžietis.
Žmonės neretai lengva ranka stiklinius butelius paprasčiausiai išmeta. O juk stiklas – puiki ilgaamžė statybinė medžiaga. „Mūsų jau ir kauleliai bus sudūlėję, o sienos iš butelių tebestovės“, – įsitikinęs neįprastą statybinę medžiagą savo būstui pasirinkęs vyras.
Prieš pradėdamas statybas, vyras ėmė rinkti ir į sodybą gabenti tuščius stiklinius butelius, nes kartu su sodyba „paveldėtų“ butelių būtų neužtekę.
V. Januškevičius dabar juokauja, kad tuomet gerokai gamtą nuo visur besimėtančių stiklinių šiukšlių apvalė. Iš pradžių į beverčius butelius renkantį atvykėlį šnairavę vietos gyventojai, sužinoję, kokiam tikslui jis juos renka, vėliau patys ėmė siūlyti nereikalingos taros.
Taip sukaupęs daugybę butelių, V. Januškevičius ėmėsi namo statybos. Vyras savo svajonių namą statė maždaug dešimtmetį. Dviaukščio namo lauko sienas jis sumūrijo iš butelių, dugnais atsuktų į išorę, už jų paliko oro tarpą, kurį vėliau užpildė spaliais, o vidines sienas sumūrijo iš plytų.
Pasak originalaus namo sumanytojo, „butelinės“ sienos yra maždaug pusės metro storio. Saulutei pašvietus, butelių stiklas greitai įkaista ir namo vidus sušyla.
Daugumą statant namą panaudotų statybinių medžiagų savamokslis statybininkas išgelbėjo nuo kelionės į sąvartyną. Pavyzdžiui, pažįstami, griovę fermą ir pardavinėję sveikas plytas, jam nemokamai leido pasiimti plytgalius. Nemokamai jam žmonės yra atidavę ir medienos ar kitų po statybų likusių medžiagų. V. Januškevičiui mokėti reikėjo tik už cementą ir kalkių skiedinį.
Nors namui jau prieš porą metų uždengtas stogas, Januškevičiai jo vidaus neįsirengė ir vidun neįsikraustė. „Mes jame ir negyvensim“, – paaiškino svajonių namą daugiau nei dešimtmetį statęs vyras. Vyras tikisi, kad šiame name galbūt kada nors apsigyvens jo 40-metis sūnus, valgantis emigranto duoną Didžiojoje Britanijoje.
Su žmona Danute vyras iki šiol tebegyvena daugiau nei pusantro šimto metų sulaukusioje medinėje trobelėje. Tiesa, ji prieš keletą metų taip pat neatpažįstamai pasikeitė – šeimininkas ir ją apmūrijo. Iš butelių sumūryta tik dalis jos sienų, likusioms jis panaudojo ir plytas bei lauko akmenis. Ant vienos iš atnaujintos trobelės sienų iš butelių statybininkas sukūrė kryžiaus ženklą, žaižaruojantį tarsi vitražas saulutei pašvietus. Vyras tikisi, kad jis galbūt apsaugos namuką, jei kas ateityje sumanytų jį nugriauti.
Stiklinius butelius V. Januškevičius panaudojo ir statydamas ūkinį pastatą. Iš viso trijų pastatų apdailai išradingas vyras sunaudojo daugiau nei 60 tūkst. butelių.
Skeptiškai iš pradžių apie V. Januškevičiaus sumanymą atsiliepęs bičiulis architektas vėliau nuomonę pakeitė ir netgi padėjo jam namo projektą padaryti. Į sutuoktinių kiemą ne kartą buvo užsukę ir profesionalūs statybininkai, smalsaudami, kokį namą pavyko pastatyti iš tokių neįprastų statybinių medžiagų.
Kelią į nuošalų vienkiemį Meldeikiškio kaimą atrado ir būriai žurnalistų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio šalių. Pavyzdžiui, iš Pietų Korėjos televizijos žurnalistai buvo atvažiavę ne vieną kartą, netgi dokumentinį filmą apie lietuvį ir neįprastą jo namą sukūrė.
Pasklidus žiniai apie namą iš butelių, smalsuolių Jaunuškevičiai sulaukė ir iš užsienio. Pavyzdžiui, buvo atvažiavęs garbaus amžiaus anglas. Iš jo vertėjo V. Januškevičius sužinojo, kad turtingas senukas, perskaitęs internete apie jo namą iš butelių, užsispyrė būtinai nuvažiuoti į Lietuvą ir savo akimis jį apžiūrėti.
Už sėkmingai pastatytą namą iš butelių vyriškis ypač dėkingas savo žmonai, kuri ne tik palaikė vyro idėją, bet ir pati padėjo statybose.
Pasak stiklinio namo autoriaus, statydamas namą iš stiklo butelių, jis akivaizdžiai įrodė, kaip galima panaudoti iš pažiūros visai netinkamą statyboms medžiagą. Taip ir statybų išlaidas galima sumažinti, ir gamtą nuo šiukšlių apvalyti, gamtos išteklių sutaupyti. „Galėjo tokias medžiagas ir Valdovų rūmams Vilniuje statyti panaudoti, nebūtų reikėję šitiek milijonų sukišti“, – įsitikinęs V. Januškevičius.
Vyras ne tik statybose stengiasi neišlaidauti. Abu su žmona jie jau seniai vegetarai, daugiausia valgo tai, ką užsiaugina savo darže. „Na, kartais kokio cukraus, aliejaus parduotuvėje nusiperkam“, – pasakojo buvęs panevėžietis, kadaise dirbęs bokso treneriu.
Ir matėte keistą statinį? Galbūt norite pasidalinti įspūdžiais? O gal jūsų namas - dar nuostabesnis ir keistesnis? Nuotraukas ir pasakojimus siųskite adresu news@lrytas.lt