Šį pavasarį sostinėje vykusioje Kaziuko mugėje gerokai pigesnes kojines iš avių vilnos siūlę pardavėjai su pavydu stebėjo konkurentus: jų parduodamos šunų vilnos kojinės buvo šluojamos kur kas sparčiau.
Dauguma pirkėjų žinojo apie gydomąsias šunų vilnos savybes, tad prekystalis greitai tuštėjo.
„Tuščia rinka”, – patenkintas nusišypsojo pardavėjas.
Mažose Lietuvos karšyklose pradėtus verpti siūlus iš šunų plaukų verslininkai vertina kaip galimybę patekti į užsienio rinkas. Kauno mokslininkai laboratorijose jau tiria verpalų iš šios vilnos šiluminę varžą ir svarsto, kaip ją pritaikyti pramoninei gamybai.
Bėda tik viena – kol kas mūsų šalies šunų augintojai negali pasiūlyti tiek vilnos, kiek pageidauja karšėjai.
Versle – televizijos žvaigždė
Pagrindinis vaidmuo televizijos seriale „Saldi nuodėmė” bei sėkmė televizijos šokių projekte – ne vienintelis Donato Bakėjaus (31 m.) laimėjimas. Elito vakarėlių dalyvis džiaugiasi, kad jo žemės ūkio bendrovė viena pirmųjų pradėjo gaminti mezginius iš šunų plaukų, kuriuos perka šunų kirpyklose.
Ūkininkų mokyklą baigęs aktorius bei šokėjas juokiasi, kad žodžiai „šeimos verslas”, „neužimta rinka”, „verslo planai” nelabai tinka prie jo trijų hektarų sklype įregistruotos bendrovės, kurioje dirba visa gausi šeima: Petras ir Gražina Bakėjai bei penki jų vaikai, iš kurių Donatas – vyriausias.
Tačiau išgirdę, kad ir kitos karšyklos pradėjo supirkinėti šunų vilną, Bakėjai suprato pasukę reikiamu keliu.
Karšyklų Lietuvoje daug, kepurėmis ar antklodėmis iš avių vilnos prekystaliai užversti. Tačiau keli šimtai tūkstančių šunų savininkų nuoširdžiai tiki, kad jų dievinamų globotinių vilna gydo nuo daugybės ligų.
Idėją pakišo klientė
D.Bakėjus įsitikinęs, kad po pasaulį sklando daug puikių idėjų, tik reikia mokėti jas nugirsti.
Gausi Bakėjų šeima keletą metų savo karšykloje Poškonių kaime (Utenos r.) vėlė avių vilnos veltinius, kepures, antklodes, pagalves, verpė siūlus bei mezgė kojines.
Kartą Vilniuje prie jų prekystalio priėjusi moteris paklausė, kur galėtų iškaršti savo mylimo šunelio vilną: neva sauganti visą maišą metų metus rinktų plaukų ir nežinanti, ką su jais daryti.
Sėkmingą šokėjo karjerą pradėjęs D.Bakėjus pradėjo domėtis mezginiais iš šunų plaukų ir netrukus suprato, jog ši rinka dar laisva.
Iš pradžių Bakėjų karšykla pasiūlė tiesiog karšti žmonių sukauptus šunų plaukus, tačiau netrukus šeima pradėjo pati supirkinėti plaukus šunų kirpyklose, o mugėse pardavinėti kojines iš šios vilnos.
Karšia senoviniais aparatais
Šunų plaukus Bakėjai karšia 1928 metais pagamintu karšimo aparatu. Ūkyje veikia ir kita tais pačiais metais pagaminta mašina, kuria siuvamos antklodės iš šunų plaukų. Mašiną šeimai padovanojo vokietis mainais už pažadą, kad ji tikrai bus naudojama.
Po kelerių metų geradarys iš Vokietijos greičiausiai apsidžiaugė gavęs filmuką apie Lietuvoje puikiausiai veikiančią senovinę vokišką mašiną ir naujutėlius veltinius.
Visą tą laiką Bakėjai internetu ieškojo senajam aparatui trūkstamų detalių, adatų bei tinkamų siūlų.
Verslui reikia šimto šunų
Šunų veislyno „Kolibrio palikuonys” savininkė Ana Liutikienė teigia, kad šunų plaukai gali tapti verslu tik turint mažiausiai šimtą šunų. Jos veislyne šiuo metu gyvena 18 keturkojų, todėl iki šunų vilnos verslo dar toloka.
Iš vieno bobteilų veislės šuns per metus galima prišukuoti po 2 kilogramus plaukų, tačiau kitokių veislių augintiniai šeriasi kur kas mažiau.
Šunų plaukų paklausa šiuo metu labai didelė: praėjusį rudenį 10 kilogramų siūlų buvo parduota per savaitę. Kilogramas tokių siūlų kainavo 80 litų – net dvigubai daugiau nei suvytų iš avių vilnos.
Šuns vilnos siūlų žmonės teiraujasi iki šiol, tačiau veislynas jiems niekuo negali padėti.
Siūlys užsienio rinkai
„Mes negalime konkuruoti su kinais ar turkais, nebent pasiūlytume originalių gaminių: siūlų su šunų plaukais, natūralios avių vilnos”, – sakė siūlų gamybos bendrovės „Litwool” direktorius Algirdas Pupšys.
Tačiau didžiausia bėda – ribotas žaliavos kiekis. Nors Lietuvoje gyvena šimtai tūkstančių šunų, šunų plaukams surinkti reikia didžiausių pastangų.
Bendrovės parduotuvėje siūlomi šunų plaukų siūlai perkami. Apie 100 litų už kilogramą pasirengę mokėti vyresnio amžiaus pirkėjai, tikintys, kad iš jų numegzti kelių įtvarai padeda sąnariams, geriau šildo. Bet tokius siūlus žmonės perka labai nedideliais kiekiais.
Susidomėjusi pasakojimais apie gydomąsias savybes, prieš metus bendrovė nutarė pabandyti pagaminti nedidelę siūlų iš šuns plaukų partiją – 20 kilogramų. Ji iki šiol neparduota.
Parduotuvė prekiauja šiais siūlais labiau prestižo sumetimais.
„Žmonės vertina, kai turi pasiūlyti ką nors ypatinga”, – sakė A.Pupšys.
„Litwool” siūluose 40 proc. šunų plaukų sumaišyti su 60 proc. avių vilnos – kitaip jų neįmanoma suverpti.
Pasaulio moksle – naujiena
Apie siūlus iš šunų plaukų netrukus žinosime kur kas daugiau: Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai baigia tirti mėginius – įvairiomis proporcijomis maišytus šunų plaukų ir avių vilnos verpalus.
KTU Tekstilės technologijos katedros mokslininkai siekia nustatyti, ar įmanoma vilnai skirtais pramoniniais įrenginiais suverpti kokybiškus verpalus iš šunų plaukų. Juk šunų vilnai skirtų įrenginių nėra.
Tekstilės technologijos katedros docentei Audronei Ragelienei pasaulio mokslo darbų sąrašuose nepavyko aptikti jokių panašių tyrimų. Netrukus pasirodys pirmieji kauniečių straipsniai užsienio mokslo žurnaluose.
Tyrimas prasidėjo, kai Skriaudžių verpyklos savininkas Eugenijus Majus pasiteiravo, kokiomis dalimis geriausia maišyti šunų plaukus su avių vilna. Susidomėję mokslininkai kibo į darbą: suverpė kelis verpalų variantus, o vėliau laboratorijoje tyrė tų verpalų storį, ilgį, tankį, plaukelių trūkimo jėgą.
Dabar laukia svarbiausia tyrimo dalis: iš verpalų numegzti bandomųjų pavyzdžių ir nustatyti, kokia jų šiluminė varža.
Bandytojų grupė nešios mezginius ir tirs jų poveikį. Vėliau bus tiriama, ar tie mezginiai turi kokios nors įtakos gydant sąnarių ligas.
Mėgins įsukti gamybą
Kauno mokslininkų tikslas – parengti siūlų su šunų vilna pramoninę gamybą. Šiuo metu mezgama rankomis, bet pradėjus megzti mašinomis verslas įgautų didesnį pagreitį.
„Šunų Lietuvoje yra, tad jų plaukus galime panaudoti kur kas sėkmingiau negu nukirpti ir išmesti. Mažam mūsų kraštui geriausia steigti mažas įmonėles. O tokių verpalų paklausa yra”, – sakė A.Ragelienė.
Kirpėja palaiko naują verslą
Šunų grožio salono „Top Dog” direktorė Dovilė Tolpežninkienė per dieną kirpykloje surenka nemažą maišelį nerūšiuotų šunų plaukų (tokio dydžio maišeliuose prekes nešasi prekybos centrų pirkėjai).
Bet jei tarp klientų būna nors vienas Niufaundlando veislės šuo, tokiu atveju visi per dieną surinkti plaukai vos telpa į 80 litrų maišą. D.Tolpežninkienė tikina taip palaikanti užsimezgantį verslą, nes mezginiai iš šunų plaukų turi gydomųjų savybių.
Kol kas visi kirpykloje surinkti plaukai keičiami į mezginius iš šunų vilnos. Kirpėjos šeimoje radikulitas (nervų šaknelių uždegimas) gydomas ne vaistais, o šunų plaukų šaliku.
Po 3–4 parų skausmas praeina be jokių vaistų. Vaistinėse siūlomi raiščiai nė iš tolo neprilygsta lietuviškam gaminiui.
Augintojai mėgina atvėsinti įkarštį
Ramunė Kazlauskaitė
Lietuvos kinologų draugijos prezidentė
„Gerai, kad šunų plaukai karšiami ir verpiami, nes kam išmesti gerą daiktą. Bet šunų plaukų perdirbimas Lietuvoje niekada netaps pramoniniu verslu, nes nebus tiek žaliavos. Tai namudininkų verslas.
Mūsų apskaičiavimais, Lietuvoje galėtų būti apie 300 tūkst. šunų, bet tarp jų nedaug ilgaplaukių. Tiek keturkojų, kiek reikėtų rimtam verslui, Lietuvoje niekada nebus.
Šunų vilnos gaminiai yra labai paklausi prekė. Nors jų kainos nemažos, nuo prekystalių išnyksta akimirksniu, nes turi gydomųjų ypatybių.”
Mezginiai gydo nuo įvairių ligų?
Apie verpalus iš šunų plaukų užsimenama Lietuvos etnologijos knygose. Manoma, kad pirmuosius megztinius iš šunų plaukų Sibire numezgė tremtiniai XX amžiaus viduryje. Šie drabužiai buvo itin šilti ir gelbėjo nuo nuožmaus šalčio.
Tvirtinama, kad kojinės ar movos iš šunų plaukų gydo nuo sąnarių skausmų, o megztas korsetas ant juosmens bei šalikai – nuo radikulito.
Apykaklė padeda malšinti kaklo skausmus, naudojama apsisaugoti nuo tonzilito, anginos.
Liaudies medicinoje minima, kad šunų plaukų galima uždėti kūdikiui ant pilvo, jei jis nuolat rėkia. Greičiausiai jie pagelbėja nuo vidurių pūtimo sukeltų skausmų. Kojos su šunų plaukų kojinėmis neprakaituoja.
Daugiausia siūlų galima susiverpti iš ilgaplaukių veislių šunų plaukų: bobteilų, šelčių, vengrų komondorų, Sibiro haskių. Bet Maltos bolonių ar Jorkšyro terjerų plaukai veliasi lengviau, o iš pudelių ar bišonų plaukų verpiami gražesni siūlai.
Kinologai įspėja dėl siūlų nerizikuoti šuns sveikata: nešukuoti šuns per prievartą arba vengti šukuoti tikintis, kad tuomet plaukų bus daugiau.
Velti galima ne tik iš šunų, bet ir iš kačių plaukų.
Plaukai surenkami dviem skirtingais būdais: kerpant savo augintinį arba kaupiant tai, kas lieka šukuojant.
Pažinti šunų plaukų siūlus galima iš kvapo. Geriausia duoti pauostyti šuniui.