Keisčiausi namai: vietoje įprasto stogo - žolė

Iš eklektiškai išsidėsčiusių, tačiau išpuoselėtų sodo namelių šalia Raseinių vienas išsiskiria. Ne tuo, kad medinis, kad veja išpuoselėta aplink jį. Prie kitų namelių aplinka išpuoselėta dar kruopščiau.

Žvilgsnis pirmiausia krypsta į šlaitinį šio namelio stogą. Vasaromis ant jo veša pieva.

Pati tikriausia pieva – gėlės, drugeliai ir vešli žolė.

Kaunietis, verslininkas Vytautas Čimelius atremia kopėčias į stogo atbrailą ir pakviečia užlipti aukštyn. Ant šio stogo jautiesi taip pat kaip ant žole apaugusios kalvelės.

Keista? O kas sakė, kad stogo danga būtinai turi būti kieta? Žemė, žolė namą apsaugo nuo šalčio žiemą ir kaitros vasarą, ir tokio namo šeimininko niekas neapkaltins neekologišku požiūriu.

Žolė ant V.Čimeliaus namelio stogo nepjauta, neišpuoselėta, kaip veja aplink namą, tačiau šeimininkas tvirtina, kad taip ir turi būti. Tokia šio stogo idėja, kurią jis parsivežė iš Norvegijos.

Tik štai ant stogo išdygo medelis. Ko gero, reikės jį išrauti, nes šaknys gali prakiurdyti hidroizoliacinę dangą.

„Man tik gaila buvo žiūrėti, kai vasarą per karščius dalis žolės nurudavo. Tuomet viskas. Ji sužaliuos tik kitais metais. Nors stogą, kai reikia, palaistau, matyt, ten vanduo nepasiekė”, – pasakojo Vytautas.

Žolė ant stogo niekuo nesiskiria nuo vejos šalia namų. Iš tiesų ji ir atkeliavo tiesiai nuo žemės.

Pasikasti velėnos neįprastą namą statyti sumaniusiam kauniečiui leido vienas sodininkas, įsikūręs kaimynystėje.

„Kasėme velėną, tarsi kokias plyteles vežėme iki namo, o tada kranu užkėlėme į viršų ir paklojome. Man padėjo keli kolegos, su kuriais Norvegijoje tokius stogus jau esame įrenginėję. Iš tiesų darbas gana paprastas, tik reikia žinoti kai kuriuos niuansus”, – aiškino V.Čimelius. Uždengti stogą velėna užtruko dieną.

Sodininkui, leidusiam pasikasti velėnos, kaunietis atskleidė, kad ja dengs stogą, bet tas, matyt, ne iš karto suprato. O supratęs nustebo ir paprašė atlygio už tokią stogo dangą. Šimto litų užteko.

Daugiau nei dešimt metų Norvegijoje statybų versle dirbęs V.Čimelius žavėjosi šios šalies gyventojų požiūriu.

Statydami namą jie visuomet pagalvoja apie labai kokybišką stogą – geros dangos, tvirtą, su masyviomis vėjalentėmis. Apželdinti stogai toje šalyje taip pat paplitę, kaip Lietuvoje – stogai iš nendrių.

„Lietuvoje neretai kaimo sodybose gali išvysti nendrinių stogų. Tai sena tradicija. Norvegai nendrių neturėjo, tad stogus dengė apželdinta žole.

Įprastų namų su tokia danga Norvegijoje nedaug, bet medinių vasarnamių stogai ten dažnai apželdinami. Skandinavai nesuka galvos, kaip ta žolė ant stogo atrodys.

Ji auga natūraliai – nei kas ją šienauja, nei prižiūri. Natūralus vaizdas gražiausias”, – aiškino V.Čimelius.

Į savo karkasinio namelio stogą jis žiūri taip pat – kaip auga žolė, taip ir gerai. Tik mostelėjo saują gėlių sėklų, kad pieva ant namo dar pražystų ramunių, aguonų žiedais.

Apželdinti šlaitinį ar plokščią namo stogą yra ne vienas būdas. Galima žemę su sėklomis užkelti maišuose. Galima kloti specialų tinklelį ar imtis modernių priemonių – naudoti specialią kelių sluoksnių sistemą, kuri užtikrins, kad visoje stogo vejoje drėgmė pasiskirstys tolygiai.

Galima ir paprastai – prisiplėšti jau brandžios žolės velėnos ir sukloti ją ant stogo. Norvegijoje netgi naudojami specialūs velėnos pjaustymo aparatai.

Pastarasis būdas vienas paprastesnių – nekyla grėsmė, kad žemę nuplaus lietus ar ji išdžius ir nusmuks. Ją jau laiko žolės šaknys.

Tiesa, reikia įrengti kokybišką ir tvirtą hidroizoliacijos sluoksnį, kad drėgmė neprasiskverbtų į patalpą. Be to, apie tokį stogą reikėtų galvoti jau statant namą. Žemė sunki, todėl reikia tvirtesnių konstrukcijų, kad išlaikytų svorį.

V.Čimeliaus sodo namelis nedidelis – apie trisdešimt kvadratinių metrų ploto. Tačiau jis išsiskiria skandinavišku stiliumi – jame dominuoja medis, langai – nedideli, užtat stogo kepurė atrodo masyviai. Kaunietis pakviečia užeiti į vidų.

Čia viskas dar kvepia medžiu, o dauguma lentynų, taip pat staliukas pagaminti iš to, kas liko po namelio statybos darbų. Karštą gegužės popietę namelyje netikėtai vėsu. Tai – apželdinto stogo privalumas.

„Manau, kad apželdinti stogai Lietuvoje populiarės. Taip tik atrodo, kad jų vos vienas kitas. Nežinau, ar užtektų rankų pirštų visiems Lietuvoje apželdintiems stogams suskaičiuoti.

Neretai man žmonės pasakoja matę tokį pat stogą tai vienur, tai kitur. Ir pats kelis apžiūrėjau”, – pasakojo V.Čimelius.

Tačiau jis nepradeda skleisti propagandos, esą tokie stogai patys geriausi, ekologiškiausi ir šilčiausi, bandydamas įpiršti tai kiekvienam.

„Tai priklauso nuo požiūrio. Tokį stogą galima įsirengti užsikrėtus šia idėja. Svarbu, kad gyventojas norėtų tokio būsto. Jis nėra nei geresnis, nei blogesnis už kitus – tiesiog įdomesnis”, – aiškino kaunietis Vytautas.

Anot jo, užsienio šalyse įsirengti tokius stogus skatina ir statybų reglamentavimas. Pavyzdžiui, nemažoje dalyje Europos šalių statant namą žalioje teritorijoje būtina išsaugoti ar atkurti tokią pat ekosistemą. Išeitis – ekosistema perkeliama ant stogo.

Gyvenamųjų namų stogai šiaurinėje Skandinavijos dalyje buvo apželdinami jau prieš kelis amžius. Tačiau modernios žaliųjų stogų sistemos buvo sukurtos 1960-aisiais Vokietijoje ir sparčiai išplito po kitas šalis.

Apželdinti stogai turi daug privalumų – jie yra ilgaamžiai ir gerai izoliuoja šilumą. Todėl sutaupoma energijos būstui šildyti.

Žali stogai daugiau nei perpus sumažina poreikį vėsinti patalpas. Čia veikia fizika – stogą atvėsina garuojanti drėgmė.

Sulaiko vandenį per stiprias liūtis – nemaža dalis vandens susikaupia ant stogo, o vėliau pamažu išgaruoja, todėl sumažėja rizika, kad aplinka bus užtvindyta.

Per lietų dirvožemis išfiltruoja lietaus vandenį – sulaiko teršalus. Toks stogas taip pat mažina anglies dvideginio kiekį ore.

Apželdintas stogas gerai izoliuoja garsą.

Toks stogas turi keletą trūkumų – kokybiškai jį įrengti kainuos šiek tiek brangiau nei įprastą stogą. Be to, pastato konstrukcijos turi būti kur kas tvirtesnės, kad išlaikytų didelį dirvožemio svorį.