Studentai praktikantai – ir vargas, ir lobis

Tačiau ratas apskritas: kas kitas jiems gali suteikti tų įgūdžių, kurių patys ir reikalauja?

Lietuvoje apie 33 tūkstančius bedarbių yra jaunesni nei 25 metų. 15 procentų jų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Pernai darbo nerandantys jaunuoliai sudarė 25 proc. viso bedarbių būrio.

Ir darbdaviai, ir aukštosios mokyklos sutaria: šią spragą galėtų užlopyti praktikos, kurių metu studentai atliktų ne pasiuntinių darbą, o dirbtų tai, kas ir pridera pagal studijuojamą specialybę.

Nors tai suprantančių darbdavių gretos auga, neretam įmonės vadovui perspektyva „žaisti” su nepatyrusiu praktikantu prilygsta tuščiam laiko švaistymui.

Pasak ISM universiteto ketvirtakursio Vytauto Ulozo, susirasti vietą praktikai atlikti ne taip paprasta.

Praktikantams duris atveriančių įmonių ne tiek daug. Be to, ne visoms bendrovėms tai atrodo prasminga, jų šeimininkai nenori skirti laiko ir mokyti jauno kolegos.

Pirmąją savo praktiką V.Ulozas atliko pernai, būdamas trečiakursis, – metais anksčiau, nei pridera pagal studijų programą. Grįžęs iš studijų Prancūzijoje pagal mainų programą jis laikinai įsidarbino Lietuvos skirstomųjų elektros tinklų įmonėje LESTO.

„Tai buvo mano iniciatyva. Buvo nemažai kandidatų atlikti praktiką, teko atlikti praktinę užduotį norint ten patekti. Jaučiausi gana stiprus kandidatas”, – šypsodamasis aiškino 23 metų V.Ulozas.

Porą savaičių ekonomikos ir politikos mokslų trečiakursis sėmėsi patirties iš vyresnių kolegų, atlikdavo paprastesnius darbus.

Vėliau jis gavo užduotį atlikti tyrimą – analizavo elektros vartotojų įpročius, tyrė, ar naudingi vėluojantiems atsiskaityti vartotojams siunčiami įspėjimai.

V.Ulozui teko savo tyrimą pristatyti net ir direktorių tarybai. Už darbą jis, kaip ir dažnas praktikantas, atlygio negavo, tačiau ši praktika studentui davė apčiuopiamos naudos.

V.Ulozas sulaukė darbo pasiūlymo iš pačios LESTO, o vėliau – ir iš „Lietuvos energijos”, į kurią dirbti perėjo buvusi praktikos vadovė.

„Atlikti praktiką naudinga dėl kelių priežasčių: išmėgini save dirbdamas tai, ko mokaisi, susipažįsti su didelės bendrovės veikla ir užmezgi ryšių, kurie praverčia ateityje”, – vardijo studentas V.Ulozas, dabar dirbantis „Lietuvos energijoje”.

Kad studentams būtų paprasčiau susirasti praktikos vietą, prieš mėnesį pradėjo veikti interneto puslapis www.gerapraktika.lt.

Viena iš jame galimybę išmėginti savo jėgas praktikantams siūlančių – „Inreal” įmonių grupė. Joje kasmet praktiką atlieka 15–20 studentų.

„Nepuoselėjame iliuzijų, kad pirmąją ar antrąją praktiką atliekantis studentas, iš esmės neturintis jokios darbo patirties, prilygs ilgamečiam įmonės darbuotojui.

Praktikos vadovai supranta, kad dirbant komandoje su studentais reikia papildomų laiko sąnaudų, gebėjimų motyvuoti, skatinti.

Kita vertus, jauni žmonės dažnai turi naujų idėjų, viską mato kiek kitu žvilgsniu ir įneša dar daugiau energijos į kolektyvą”, – kalbėjo „Inreal” personalo vadovė Ramunė Noreikienė.

Personalo vadovės manymu, praktika – vienas būdų atrasti jaunų, perspektyvių darbuotojų, kurie po metų kitų galės papildyti įmonės darbuotojų gretas.

Ne visuomet iš praktikantų būrio renkasi tik įmonės – kartais ir patiems darbdaviams tenka pasigrumti dėl gabaus studento.

„Būna atvejų, kai mums labai tinkamas praktikantas nesirenka mūsų dėl jo lūkesčių neatitinkančių užduočių praktikos metu. Motyvuotų studentų nėra daug, tačiau jų pasitaiko, ir tai yra tikras lobis įmonei”, – pabrėžė R.Noreikienė.

Pasak R.Noreikienės, aukštųjų mokyklų studentai skiriasi. Per atrankas universitetų studentai dažniau išskiria įmonės įvaizdį, vardo žinomumą, o kolegijų ir profesinių mokyklų – praktikos užduočių turinį, galimybę sugrįžti atlikti praktikos ir vėliau.

Dauguma studentų pokalbio metu teiraujasi apie realias galimybes ir perspektyvą atlikus praktiką gauti nuolatinį ar bent sezoninį darbą.

Kolegijų studentai neretai tikisi savo baigiamuosius studijų mokslo darbus susieti su atliekama praktika.

Apskaitos ir verslo valdymo sprendimų įmonė „Būtenta” Kaune kasmet po savo sparnu priima po kelis praktinių įgūdžių dar neturinčius studentus.

Pernai bendrovėje laikinai plušo du programuotojai ir pora duomenų analitikų. Šiemet įmonė sulaukė vieno praktikanto, nors mielai būtų priėmusi ir daugiau.

„Daug kas priklauso nuo studento motyvų ir lūkesčių. Duodame jiems praktines užduotis, tarkim, atlikti rinkos analizę. Tai teikia naudos ne tik praktikantui, bet ir įmonei.

Savaitę studentus mokome, o paskui prasideda rimtas darbas”, – kalbėjo „Būtentos” programavimo padalinio vadovas Ramūnas Klimavičius, dažniausiai ir globojantis praktikantus.

Keletas jų sulaukė siūlymo dirbti „Būtentoje” nuolat. O prireikus specialisto vienkartiniam projektui R.Klimavičius taip pat žino, į ką kreiptis – į buvusius praktikantus.

Prekybos tinklo „Maxima LT” administracijoje praktiką kasmet atlieka keliolika studentų, o profesinių mokyklų moksleiviai atlikti praktikos maisto gamybos padaliniuose ateina grupėmis iki 25 žmonių.

„Praktikantams labiausiai trūksta darbo patirties, suvokimo, kaip veikia verslo organizacija. Tačiau tai nėra trūkumas, jei žmogus imlus ir pats aktyviai viskuo domisi.

Mes studentams siūlome galimybę įgyti tos darbo patirties, kuri sutvirtina teorines žinias.

Labiausiai vertiname norą dirbti, vidines paskatas, iniciatyvą, siekį nuolat mokytis, tobulėti ir sužinoti naujų dalykų”, – aiškino „Maxima” atstovė Olga Malaškevičienė.

Ne vienas studentas atlikęs praktiką liko dirbti „Maxima” tinkle. Įmonės atstovei įsiminė atvejis, kai atėjęs stažuotis Personalo skyriuje studentas susidomėjo pirkimais ir ilgainiui pradėjo siekti karjeros šioje srityje.

Praktiką konkrečioje įmonėje siekiantis atlikti studentas – ne tik našta, kuria reikia keletą mėnesių rūpintis. Galbūt tai – nuostabus būsimas darbuotojas, į kurį noriai taikytųsi konkurentai? Tai suprasdami darbdaviai vis noriau jiems atveria duris, tačiau vis tiek praktikų sistemoje žioji daug spragų.

Dabar egzistuoja tokia tvarka: dėl praktikos sudaroma trišalė sutartis, kurią pasirašo studentas, aukštoji mokykla ir darbdavys. Tačiau svarstoma ir galimybė sudaryti dvišalę praktikos sutartį – tarp studento ir darbdavio.

Pasak „Inreal” atstovės R.Noreikienės, trišalė sutartis riboja praktikos atlikimo laiką, mat studentai ir darbdaviai yra įspraudžiami į universiteto nustatytą grafiką.

„Kartais tai sukelia nepatogumų. Praktikos sutarčių pasirašymo tvarką tobulintume skatindami studentų iniciatyvą kuo ilgesnį laiką atlikti praktiką, tad trišalių sutarčių apibrėžiamas laikotarpis turėtų būti laisvesnis”, – mano R.Noreikienė.

Jai pritarė ir „Maxima” atstovė O.Malaškevičienė: „Džiaugiamės, kad bendradarbiaujame su vis daugiau mokyklų, besirūpinančių savo studentais, ieškančių jiems naudingos praktikos galimybių. Tačiau tenka pripažinti, kad dar ne visos aukštosios mokyklos sutinka pasirašyti trišalę sutartį, kurios pagrindu galima priimti studentus praktiniam mokymui, jei studentas jau atlikęs privalomąją praktiką arba jos laikas dar neatėjęs.”

Pasak jos, kur kas priimtinesnė būtų dvišalė sutartis tiesiogiai su pačiu praktikantu.