Apie šį pastatą ilgai sklido legendos. Buvo pasakojama, kad kiekviename iš keturių namo bokštelių dieną naktį tupi automatais ginkluoti sargybiniai. Kad bokšte įmontuota technika, galinti 20 kilometrų spinduliu neutralizuoti bet kokias policijos elektronines sekimo priemones.
Ir kad kieme stovi marmurinė šuns būda su pašiltintomis grindimis. Esą tenykščių paveikslų pavydėtų net Luvro muziejus.
Pradėjo statyti sovietmečiu
Pirmasis Užliedžių dvaro variantas buvo pradėtas statyti 1985 metais. Kai kuriomis žiniomis, daug pinigų statybai iš tiesų skyrė H. Daktaro uošviai - darbštūs ūkininkai, auginę daug gyvulių, o deficitinės rinkos laikais tai buvo pelningas verslas. H. Daktaras anuomet irgi vertėsi kailinių žvėrelių auginimu.
Bet ne tik. Su grupe draugų, vėliau tapusių Vilijampolės grupuotės branduoliu, jis stambiais mastais vogdavo lapes iš kooperatyvo. Už tai ir už dar kitas vagystes bei plėšimus 1987 m. jis buvo suimtas, tardomas KGB izoliatoriuje, nuteistas 8 metams laisvės atėmimo.
Už pavyzdingą elgesį ir pritaikius Amnestijos įstatymą, H. Daktaras iš įkalinimo vietos grįžo 1991 metais. Pirmasis rūmų variantas jo nebetenkino, atrodė pernelyg senamadiškas.
1994 m. gavus leidimą, intensyviai pradedama namo rekonstrukcija, maždaug po metų suteikusi dvarui dabartinį pavidalą. Liudininkai prisimena, kad šeimininkas kelis kartus liepė keisti projektą, keitėsi ir statybos darbų vykdytojai.
Pagaliau H. Daktaras pasirinko projektą, pagal kurį namai atrodė panašūs į pasakų pilaitę iš vaikystės knygų.
Ne visos namo konstrukcijos buvo kokybiškos - priestatą, skirtą karvelidei, teko perstatyti dar nebaigus darbų.
Prabangos atributai
Bendras inventorizuotas namo gyvenamasis plotas - 633 kvadratiniai metrai. Statinyje buvo du rūsiai, du gyvenamieji aukštai, du garažai, dvi mansardos, apžvalgos bokštas ir priestatas.
161 kvadratinio metro ploto rūsyje buvo įrengtos dvi katilinės (viena kūrenti dujomis, kita - kietuoju kuru), tualetas, virtuvė, du sandėliukai, du garažai.
Pirmajame aukšte (iš viso 157 kvadratiniai metrai) buvo keturi kambariai (didžiausias - 53 kv. m), virtuvė, holas. Antrajame aukšte - trys gyvenamieji kambariai, koridorius, drabužinė, du vonios kambariai. Pagal planą mansardoje buvo gyvenamasis kambarys, vonia ir biliardinė.
Dideliame grotuotame voljere - dvi erdvios šunų būdos. Mūrinę tvorą puošia bokšteliai. Aplink visą namą išdėstytos vaizdo kameros. Dar viena apsaugos detalė: tvorą iš kiemo vidaus juosia plati pakylos juosta, ant jos galima užlipti ir apsižvalgyti, kas vyksta aplink.
Priešakinėje kiemo dalyje buvo mažas, galinėje - didesnis baseinas.
Gandai apie parduodamą pilį
Kaune ne kartą sklandė gandai H. Daktaro pilis – parduodama.
Šiais laikais išlaikyti 633 bendro gyvenamojo ploto pilį turėtų būti nelengva. Specialistų paskaičiavimis, vien už šildymą kas mėnesį reikėtų atseikėti po kelis tūkstančius litų.
Prieš kelerius metus J. Daktarienė neneigė Kaune sklandžiusių gandų apie galimą Daktarų rezidencijos pardavimą.
Kokią sumą gautų pilį pardavę “Henytės” artimieji, neaišku. Nė vienas nekilnojamojo turto specialistas nesiryžo įvertinti Daktarų rezidencijos kainos.
Anot jų, pagrindine kliūtimi parduodant pilį taptų ne H.Daktaro reputacija, bet milžiniškas neekonomiškai įrengtos rezidencijos plotas, didelės namo išlaikymo išlaidos.
Tokius objektus labai sunku parduoti, nes reikia didžiulių išlaidų rekonstrukcijai bei renovacijai. Namo plotas ne visuomet turi įtakos jo kainai.
Kaina priklauso nuo būsto įrengimo, daugybės kitų veiksnių. Kadaise “metalų biznio” laikais kauniečiai prisistatė nemažai gigantiškų namų, tačiau dabar rinkoje jų beveik nebeliko. Didžioji dalis parduotųjų buvo rekonstruoti, juose įrengta po 5 - 6 atskirus butus.
Ekspertų teigimu, namas, kurio gyvenamasis plotas net 633 kvadratiniai metrai, yra nelikvidus. Į parduoti būtų sunku dar ir dėl to, jog tai palyginti senos statybos objektas.
Matėte keistą statinį? Galbūt norite pasidalinti įspūdžiais? O gal jūsų namas - dar nuostabesnis ir keistesnis? Nuotraukas ir pasakojimus siųskite adresu news@lrytas.lt