Šiomis pasaulyje įprastomis atvirosios rinkos operacijomis
komerciniams bankams buvo suteikta papildomų galimybių optimaliau
panaudoti savo turtą ir valdyti pinigų srautus. Tokių priemonių
poreikis rinkoje buvo išryškėjęs po banko „Snoras“ veiklos
sustabdymo ir netrukus po to pradėtų mokėti indėlių draudimo
išmokų.
Šiuo metu, kai pagrindinė draudimo išmokų dalis banko „Snoras“
indėlininkams jau išmokėta ir sklandžiai pasiskirstė bankų
sistemoje, o likvidžių atsargų svyravimai yra grįžę į įprastinį
lygį - papildomos likvidumo valdymo galimybės nebėra tokios
aktualios.
„Aktyvus bankų dalyvavimas aukcionuose praėjusių metų pabaigoje
ir šių pradžioje parodė, kad Lietuvos banko pasiūlytos priemonės
rinkai buvo reikalingos, tačiau dabartinė padėtis vidaus rinkoje
leidžia sugrįžti tik prie savireguliavimu pagrįstų bankų sistemos
likvidumo valdymo priemonių - tarpbankinių sandorių ir bazinės
valiutos pirkimo bei pardavimo. Lietuvos bankas pasirengęs ir
ateityje panaudoti turimas pinigų politikos priemones, jeigu būtų
toks poreikis“, - teigė Lietuvos banko valdybos narys Darius
Petrauskas.
Atvirosios rinkos operacijas (terminuotųjų indėlių, skolos
vertybinių popierių pirkimo ir atpirkimo sandorių aukcionus)
Lietuvos bankas vykdė nuo 2011 m. gruodžio 19 d.
Indėlių aukcionų apimtis, šių metų sausį siekusi 900 mln. Lt
per savaitę, nuosaikiai mažėjo - iki 42 mln. Lt paskutiniame
įvykusiame aukcione balandžio 10 d. Per visą aukcionų vykdymo
laikotarpį vidutinė priimtų 7 dienų trukmės indėlių suma sudarė 424
mln. litų.
Skolos vertybinių popierių aukcionuose Lietuvos bankas iš
šalyje veikiančių komercinių bankų nupirko 248,6 mln. Lt
nominaliosios vertės įvairios trukmės vertybinių popierių.
7 dienų trukmės vertybinių popierių atpirkimo sandoriai buvo
sudaryti 4 aukcionuose, jų apimtys sudarė nuo 100 tūkst. iki 10
mln. Lt.