Rytietiškais kilimais nukabinėtos sienos, jų stirtomis nukrautos grindys. Akims paganyti vietos parduotuvėje, laikinai įrengtoje sostinės P.Lukšio gatvės pastate, – į valias.
Apvalūs ir keturkampiai, dideli ir maži, siauri ir ilgi, ryškūs ir blausių spalvų kilimai – rinktis yra iš ko.
Juolab kad reklamos skelbimuose išpardavimą surengusi bendrovė „Gohar Tapisserie Deutschland” viliote vilioja pirkėjus: esą čia siūlomi tikri, rankomis rišti rytietiški kilimai.
Jie šiai įmonei neva atiteko iš Vokietijos taupomojo banko: kilimus jam buvo įkeitusi mistinė bankrutuojanti bendrovė.
Kaina stulbina
Sužinoti kilimų kainą nėra paprasta. Tenka stabtelėti prie kiekvienos krūvos ir kilstelėti vos ne kiekvieną kilimą, kad pavyktų užmesti akį į priklijuotą etiketę.
Nuo užrašų atvimpa žandikaulis: pusmetrio pločio ir metro ilgio kilimėlio pradinė kaina sukasi apie 1200–2244 litus, didesnio kilimo – apie 22 tūkst. litų. Pirkėjams lieka pasikliauti pardavėjų įtikinėjimais, kad tai – netgi 50–70 proc. mažiau, nei prekės vertos iš tiesų.
Tačiau, šios rinkos specialistų teigimu, šių kilimų kaina išpūsta bent tris kartus, todėl didelės nuolaidos, kurias suteikia pardavėjai, tėra akių dūmimas.
Beje, šie „išpardavimai” kažkodėl vyksta tik Europos periferijoje – visai neseniai pardavėjai lankėsi Bukarešte.
Lietuvoje tokia akcija rengiama antrą kartą. Pirmą sykį – tik savaitgalį. Šįsyk – net tris dienas.
Bendrauti nepanoro
Vakar per pietus laikinojoje kilimų parduotuvėje sukiojosi keletas pirkėjų. Pardavimo vadovu prisistatantis vokietis Hansas Joachimas Breieris su jais bendravo padedamas vertėjos.
Tačiau „Lietuvos ryto” žurnalistams su juo pasikalbėti nepavyko: vos tik pamatęs į kilimų stirtą nusitaikiusį fotografą, artyn iškart prišoko prisistatyti nepanoręs vyriškis.
„Ištrink nuotraukas”, – nuskambėjo įsakmi vokiškai ištarta frazė. Maža to, vyriškis suskubo grasinti policija, nors parduotuvėje nebuvo jokios iškabos, įspėjančios, kad fotografuoti negalima.
Atrodytų, reklamuotis mėgstantiems aukciono rengėjams viešumas pridėtų sėkmės. Tad kodėl jo bijoti?
Ką tik iškepta bendrovė
Reklamoje teigiama, kad specializuota parduotuvė dėl savo nepakartojamos kolekcijos buvo prekybos rytietiškais kilimais lyderė. Kokia įmonė bankrutavo, kurios turtas atiteko bankui?
„Neprivalome atsakinėti į jūsų klausimus. Turėtume pasikonsultuoti su savo advokatais”, – vokiškai paaiškino vyriškis, teigdamas, jog be bendrovės „Gohar Tapisserie Deutschland” vadovo sutikimo neatsakinės į jokius klausimus.
Ši bendrovė Lietuvoje įsteigta labai neseniai – kovo 27-ąją. Jai vadovauja iranietis Ali Reza Sadatas Khonsari.
Jis ir rengia neva Vokietijos taupomajam bankui įkeistų kilimų aukcionus Rytų Europos valstybių sostinėse.
„Lietuvos ryto” šaltinių teigimu, „išpardavimų” schema visur panaši: pasirodo reklamos skelbimai, kuriuose kaip masalas naudojamas realiai neegzistuojančio banko pavadinimas.
Pasėjo nemažai abejonių
Yra ir teisinių aspektų, verčiančių abejoti, ar vos prieš trejetą savaičių Lietuvoje įregistruota įmonė veikia skaidriai.
Vokietijoje esantis bankas, areštavęs prasiskolinusios įmonės prekes, neišvežtų jų už valstybės ribų.
Tai galima padaryti tik teismo sprendimu: teisėjai turėtų įpareigoti tam tikrą įmonę surengti įkeistų prekių aukcioną užsienyje.
Be to, apie įkeisto turto aukcioną iš anksto reikia paskelbti ir banko interneto tinklalapyje, ir žiniasklaidoje. Kad ir kaip versiesi, tokių žinių niekur nepavyko rasti.
Pagal vokišką tvarką kiekviena prekė aukcione turi turėti ir identifikacijos numerį.
Nė vienas į Vilnių atgabentų kilimų jo neturi, kaip ir įprastos ekspertų pažymos apie realią jų vertę.
Bankas – niekam nežinomas
* Nors bendrovė „Gohar Tapisserie Deutschland” skelbia išparduodanti Vokietijos taupomajam bankui priklausančius kilimus, toks bankas net neegzistuoja.
* „Kaip mes regime, ši firma Lietuvoje įregistruota tik maždaug prieš tris savaites. Gal ir gali būti, kad ji pardavinėja aukcionuose įsigytus kilimus. Vokietijoje nėra taupomojo banko. Čia veikia 426 taupomosios kasos, kurias vienija mūsiškė nacionalinė asociacija.Tačiau mes negalime patvirtinti, kad kuri nors taupomoji kasa aukcione pardavinėjo kilimus”, – sakė Vokietijos taupomųjų kasų asociacijos atstovas Bertramas Reddigas.