Tai žada Visagino atominės elektrinės vadovas Rimantas Vaitkus. Anot jo, Lietuvai Iš Visagino atominės elektrinės teks 470 megavatų (MW) elektros galios, tai sudaro apie 34,8 proc. elektrinės dalį. Numatoma statyti 1350 MW galios „Hitachi“ reaktorių.
„Priklausomai nuo to, kokios bus akcininkų sutartys, įstatyme numatyta 34 proc. dalis gali šiek tiek padidėti, bet nežymiai. Lietuvos dalis yra apie 6 mlrd. litų“, - sakė R. Vaitkus.
„Žiūrint į dabartinę elektros tarifo struktūrą labai tikiuosi, kad papildomų instrumentų nereikės. Stengsimės ten, kur galima, sumažinti, kuri reikia, padidinti. Skaičiuojame, kad aštuonerius metus išsiverstume smarkiai nekeisdami tarifų“, - sakė R. Vaitkus antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje.
Elektrinės statytojai prognozuoja, jog ji turėtų pradėti veikti anksčiausiai po aštuonerių metų – 2020-aisiais.
Šiuo metu Visagino atominė elektrinė reikiamų lėšų neturi. Ji vienija didžiąsias Lietuvos elektros įmones. Pajamas ji gauna beveik vien per mokesčius už elektros energiją.
„Turiu pasakyti, kad Visagino atominės elektrinės įmonės sąskaitoje tikrai neturiu trijų milijardų litų. Būčiau labai blogas vadybininkas, jei juos turėčiau, apgaudinėčiau vartotojus surinkdamas per daug pinigų. Valstybės įmonės sąskaitoje pinigų reikia turėti tuomet, kai jie tikrai reikalingi“, - sakė R. Vaitkus.
Neoficialiais duomenimis, Vyriausybėje svarstoma, kad elektrinei statyti galima nukreipti dalį vadinamojo mokesčio „viešąjį interesą atitinkamoms paslaugoms“ (VIAP). Jis šiuo metu kiekvieną kilovatvalandę elektros pabrangina 7 centais. Šiuo metu nemaža VIAP surinktų pinigų dalis tenka atsinaujinančiai energetikai remti.
Neoficialiomis žiniomis, svarstoma atsinaujinančios energetikos dalį sumažinti, o sutaupytas lėšas skirti atominei elektrinei statyti. Atominė elektrinė galėtų gauti po 1-2 centus nuo kiekvienos kilovatvalandės energijos.
„Bet kuriuo atveju, už elektrinę sumokės vartotojai“, - lrytas.lt komentavo „Achemos“ generalinis vadovas Jonas Sirvydis.
Pasak R. Vaitkaus, įvairūs Japonijos ir JAV bankai gali paskolinti 40 - 70 proc. elektrinės statyboms reikalingų lėšų. Skolintųsi tik Baltijos šalys, „Hitachi“ galvoja išsiversti be paskolų, mano R. Vaitkus.
„Sąlygos tikrai palankios, priklauso nuo kiekvieno skolintojo reitingo – Lietuvos, Latvijos, Estijos valstybių. Pinigų kaina priklausys nuo to, kaip šalys vystysis iki 2015-ųjų. Daugiausia pinigų reikės po 2015 metų. Iki 2015 metų, kai bus priimtas galutinis sprendimas statyti, mes naudotume iš savo įmonės, taip pat „Eesti Energija“ „Latvenergo“ ir „Hitachi“ resursus.
R. Vaitkus pramonininkus tikino, jog tai, kad į projektą ketina investuoti Estija ir Latvija, rodo jo naudą.
„Visi suprantame, kad pragmatiški estai ir latviai tikrai renkasi iš alternatyvų, kurios galimos. Čia nėra vien kaimyniškas gestas. Projektas yra arba komerciškai patrauklus arba ne“, - argumentavo jis.
Lietuvos infrastruktūra atominei elektrinei statyti yra įvertinta 50 mln. eurų – apie 170 mln. litų.
Anot r. Vaitkaus, kai elektrinė bus pastatyta ir gamins elektrą, jai išduotas paskolas bus galima perfinansuoti palankesnėmis sąlygomis.
Lietuvos uždarbis iš atominės elektrinės priklausys nuo to, kokia bus elektros kaina rinkoje jai veikiant.
Lietuva, kaip ir kiti projekto dalyviai, elektrą iš elektrinės pirks už savikainą ir ją parduos rinkoje, - aiškino R. Vaitkus. Tikslus verslo planas bus paskelbtas artimiausiu metu, žadėjos jis.