Taip nutarta, nes buvo pateikti ne visi pareikalauti su banko „Investicionnyj torgovyj bank“ veikla susiję duomenys, paskelbė Lietuvos bankas.
"Nebuvo pateikta išsami informacija apie šio banko akcininkus, kuri, siekiant užtikrinti šalies bankų sistemos patikimumą, reikalinga banko (jo akcininkų) tinkamumui įvertinti“, - rašoma Lietuvos banko pranešime.
Lietuvos banko atstovas Giedrius Simonavičius lrytas.lt sakė, kad tai nereiškia, jog Rusijos bankams Lietuvoje nėra leidžiama įsikurti.
„Visi bankai, atitinkantys reikalavimus, pateikę dokumentus, gali dirbti Lietuvoje. „Investtorgbank“ nepateikė dokumentų apie banko akcininkus.
Kai kalbame apie tokią jautrią sritį, kaip bankai, būtinas maksimalus skaidrumas ir aiškumas dėl banko akcininkų, jų struktūros, sprendimų priėmėjų ir galutinių naudos gavėjų“, - sakė G. Simonavičius. Jis nedetalizavo, kokie būtent dokumentai nebuvo pateikti.
Dabartinių Lietuvos banko vadovų reikalavimai yra griežtesni, nei anksčiau, konstatavo Lietuvoje veikiančius komercinius bankus atstovaujančios asociacijos vadovas Stasys Kropas.
„Sprendimus dabar priima šiek tiek kitokios sudėties Lietuvos banko valdyba. Vien dėl to yra kitokių reikalavimų, tam tikrose srityse jie yra griežtesni. Situacija, kuri buvo prieš kelius metus, prieš krizę, ir kuri yra dabar, yra skirtingos - gali būti, dėl to yra pasikeitę reikalavimai bankams. Tačiau keičiasi ne politiniai, o teisiniai reikalavimai.
Neabejoju, kad reikalavimai Lietuvoje visiems vienodi. Jei į Lietuvą eitų visus sudėtingus Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantis investuotojas, tikrai nematyčiau, kad jam būtų kliūčių. Rusijos bankininkystė šiek tiek kitaip įgyvendina reikalavimus, yra tam tikri skirtumai“, - svarstė S. Kropas.
Lietuvos banko valdyba pasikeitė prieš metus. Valdybos pirmininką Reinoldijų Šarkiną pakeitė Vitas Vasiliauskas, pasikeitė ir dalis kitų valdybos narių.
S. Kropo nuomone, „Investtorgbank“ didesnės įtakos Lietuvos rinkoje nebūtų turėjęs, konkuruotų tik dėl verslininkų, dirbančių su rytų rinkomis.
„Tai būtų buvęs tikrai nelabai reikšmingas rinkai atėjimas. Lietuvos bankininkystėje jau dabar likvidumo netrūksta, įmonių poreikiai yra patenkinami. Konkurencija gal būtų padidėjusi tik dėl verslininkų, kurie dirba daugiau su rytų rinkomis, kurie jas daugiau analizuoja ir kuriems reikia su ja susijusių finansinių paslaugų“, - svarstė S. Kropas.
Elmaras Milinavičius, kuriam Lietuvos bankas dar pernai lapkritį leido tapti "Investtorgbank" atstovybės Lietuvoje vadovu, sakė dar nežinantis, ar banko vadovybė bandys dar kartą ateiti į Lietuvą.
„Banko vadovai spręs, ką daryti toliau. Jie ir vertins Lietuvos banko sprendimą. Aš komentarų neturiu“, - sakė E. Milinavičius.
Jis nežinojo, kokių dokumentų pasigedo Lietuvos bankas. „Kiek žinau, dokumentus rengė „Investtorgbank“ teisės skyrius. Į viską atsakyta visapusiškai. Buvo keli Lietuvos banko paklausimai papildomų dokumentų, į juos buvo teikiami visi paprašyti dokumentai. Ką reiškia „neišsami informacija“, kaip sako Lietuvos bankas, nežinau“, - sakė E. Milinavičius.
„Investtorgbank“ skyriui Lietuvoje buvo sutaręs su žmonėmis, kurie būtų tapę pradine komanda, tačiau jie nebuvo įdarbinti.
„Atstovybės nebuvo, tad ir įdarbinimo nebuvo, tik numatyti galimi kandidatai. Jie toliau dirba, kur dirbo. O kas nedirbo, tas toliau nedirba“, - lrytas.lt kalbėjo E. Milinavičius.
Atidaryti atstovybę Lietuvoje "Investtorgbank" vadovai nusprendė pernai liepą.
Pernai gruodį bankrutavo bankas "Snoras". Didžiąją dalį šio banko akcijų valdė Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas.