„Čia ne bet kokie rūmai, o architektūros šedevras. Man buvo reikalingas uždaras kiemas. Be to, norėjau į darbą vaikščioti per lauką, kaip visi žmonės. Tad neatsitiktinai dirbtuvė buvo pastatyta keli metrai nuo gyvenamojo namo“, – pasakojo menininkė.
Daug metų ir gyvenusi, ir dirbusi savo bute Kaune, ji patyrė, kad tai nėra patogu.
Kad jaustųsi gerai, grafikei būtina visuma – sąlygos kurti ir šalia to jaukiai rusenantis šeimos židinys.
Pilko betono ansamblį - erdvius namus su vidiniu kiemu bei meno dirbtuve suprojektavo architektai Marina ir Audrius Bučai.
J. Rekevičiūtė į modernų būstą netoli Trakų atsikraustė prieš trejus metus.
Ypač patinka vaikams
Iš betono, aliuminio ir stiklo sukurti statiniai – laukinės gamtos prieglobstyje.
„Visi, kurie pirmąkart čia atvyksta, nustemba. Iš pradžių net nežino, kaip vertinti šiuos namus, bet greitai juose pritampa. Ypač gerai čia jaučiasi vaikai“, – pasakojo menininkė.
Uždarame kieme Jūratė prisodino įvairių augalų. Komponavo juos taip, kad aplinka atrodytų tarsi senas apleistas sodas.
Palei tvorą vasarą stiebiasi daržo gėrybės – petražolės, pomidorai, žirniai, ridikėliai, svogūnai, špinatai, rabarbarai, žemuogės, čiobreliai.
Kadangi nuo namų iki meno dirbtuvių vos keli žingsniai, keliasi kada panorėjusi. Miegoti irgi eina kada nori. Ji – savo laiko šeimininkė.
Dirbtuvėje - it staklių ceche
Iškilmingai lyg į lobių pilną menę J. Rekevičiūtė pakvietė į savo dirbtuvę. Bet vos įžengęs į 100 kvadratinių metrų patalpą pasijunti tarsi atsidūręs staklių ceche.
Centre – pagal specialų užsakymą pagamintas monolitinis grafikos presas. 750 kilogramų gigantą į dirbtuves įkėlė traktorius. Šalia stovi mažesnis presas – puikiai veikiantis sovietmečio gaminys.
Meno dirbtuvė – moderni ir eklektiška. Joje eksponuojami naujausi grafikos darbai.
Šalia gigantiškų prietaisų, popieriaus lakštų, trafaretų, teptukų įrengtas margaspalvis laisvalaikio kampelis.
Puošia antikvariniai baldai
Ant raudonos sofos, apkaišytos pagalvėlėmis su laumžirgiais, sėdi pliušiniai kiškiai, meškinai, dvi lėlės Barbės. Didelį apskritą stalą dengia pilka lininė staltiesė, ant kurios išsiuvinėtos boružės. Atrodo lyg gyvos.
Viena siena išdažyta raudonai. Prie jos stovi šimtametė spinta, kartu su šeimininke atkeliavusi iš Kauno.
Kažkada Jūratė ją pirko antikvarinių baldų salone, restauravo, įtaisė naują veidrodį.
„Pakeičiau veidrodį, nes bijau svetimos energetikos. Juk nežinia koks baubas į tą veidrodį žiūrėjo ir ką mąstė“, – rimtai kalbėjo kūrėja.
Netoliese – stalelis, virš kurio kabo rankomis siuvinėtas gobelenas, vaizduojantis gėlių pievoje stovintį nukryžiuotą angelą.
Šalia praeitimi ir šiluma alsuojančių daiktų – modernus praustuvas. Užtenka prie jo prieiti, ir vanduo pats ima bėgti.
Virš šiuolaikinio technikos stebuklo kabo senas apvarvėjęs veidrodis mediniais rėmais. Šio veidrodžio Jūratė nebijo, nes tai jos giminės relikvija.
„Kol patalpos nebuvo apstatytos baldais, jose vyravo modernus techninis stilius.
Bet aš nesu techniškas žmogus. Man reikia romantikos, stalo su staltiese, spintos su raižiniais.
Tačiau noriu išsaugoti ir šios studijos architektūrinę idėją“, – kalbėjo menininkė.
Poilsio kampelį nuo kūrybinių dirbtuvių skiria aukšta pilka komoda, kurioje sudėti grafikos darbai. Šis baldas būtų nepastebimas, jei ne gausybė prie jo pritvirtintų rankenų.
„Kažkada rinkau įvairias rankenas. Sukaupiau nemažai. Kai projektavau komodą, žinojau, kaip ją puošiu“, – pasakojo J. Rekevičiūtė.
Matėte keistą statinį? Galbūt norite pasidalinti įspūdžiais? O gal jūsų namas - dar nuostabesnis ir keistesnis? Nuotraukas ir pasakojimus siųskite adresu news@lrytas.lt