Ne vieno pro Rokus (Kauno r.) važiuojančio vairuotojo akį patraukia už aukštos mūro sienos kyšantys pilį primenančio didelio pastato „kuorai“.
Namas akivaizdžiai nebaigtas statyti, stūkso tuščiomis langų kiaurymėmis.
Tokių statinių pakaunėje padaugėja per kiekvieną krizę, bet dalyje jų per keletą metų darbai vis dėlto pabaigiami. Kai kur darbai pajuda bent kartą per metus, kai iš užsienio grįžta pinigų statyboms užsidirbę savininkai.
Bet didelė Rokų „pilis“ tuščia jau du dešimtmečius. Kas nutiko, kad per tiek laiko pastate niekas taip ir neapsigyveno?
Nepatogus ir nereikalingas
Įsukus į kiemą už aukštos tvoros – tvarkinga veikiančios įmonės teritorija.
Pastato šeimininkas ir įmonės savininkas bei vadovas Romas Floreskul patikino: vaiduokliu virtusio pastato istorija – niekuo neypatinga. Tiesiog jis neatitinka poreikių, ekonominės padėties ir tapo nereikalingas.
Paklaustas, kaip išsirinko tokį į akis krintantį pastato projektą, savininkas pasakojo, kad namas projektuotas kone prieš ketvirtį amžiaus, 1988-aisiais. Tokie milžiniški pastatai anuomet buvo populiarūs.
Namas statytas kaip administracinis pastatas. Netrukus išryškėjo projekto trūkumai: pastatas nepatogus, jame priplanuota daug mažų kambarių.
Statyboms smogė Rusijos krizė
Vėliau vietiniais ir tarptautiniais krovinių gabenimais besiverčiančiai įmonei skaudžiai smogė Rusijos krizė. Pablogėjus įmonės finansinei padėčiai, statybas, kurioms iki tol skirta daugiausia dėmesio, teko sustabdyti. Vėliau paaiškėjo, kad labai ilgam.
Mat Lietuvoje atsirado visiškai naujos kokybės projektų, šiuolaikiškų statybos medžiagų, pasikeitė reikalavimai pastatams. Kažkada prestižinis projektas paseno.
Apvylė ir miesto plėtros kryptys. R.Floreskul teigė tikėjęsis, kad bėgant metams Kaunas smarkiai plėsis link Rokų, išaugs verslo galimybės. Tokiu atveju net ir senstelėjusio projekto pastatą būtų galima pertvarkyti ir pritaikyti kokiai kitai paskirčiai – kad ir verslo centrui.
„Tačiau – ne kaime, koks liko Rokai. Tokio pastato naujai paskirčiai neprikelsi be milijono litų. Prieš investuojant tokią sumą, reikia gerai pagalvoti, ar ji atsipirks. O griauti namą, į kurį praeityje tiek investuota, taip pat nesinori“, – svarstė pašnekovas.
Nebaigtų pastatų neskaičiuoja
Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Marius Torrau pastebėjo, kad po kiekvienos krizės rajone padaugėja nebaigtų individualių statybų.
Taip nutiko ir 2008 – 2009 metais, nes iki tol, bankams dosniai dalijus paskolas, pakaunėje statytasi itin intensyviai. Tad dabar Kauno rajone esama ir pastatytų, bet neišparduotų gyvenamųjų namų, ir dėl lėšų stokos kuriam laikui sustabdytų statybų, ir bankų areštuotų nebaigtų pastatų.
Tačiau savivaldybė šių statinių neskaičiuoja ir neinventorizuoja, juolab kad kai kurie savininkai turi tebegaliojančius statybos leidimus, o kiti savo turtą įregistravę kaip nebaigtas statybas.
Virsta daugiabučiais
Saulius Umbrasas
Nekilnojamojo turto bendrovės Kauno biuro vadovas
„Vienintelis šiuo metu galintis atsipirkti didelių, 500 – 1 tūkst. kvadratinių metrų ploto statinių panaudojimo būdas – perstatyti juos į gyvenamuosius pastatus, skirtus keletui šeimų.
Tai jau keletą metų daroma Kauno mieste. Dideli nebaigti pastatai gyvenamajai paskirčiai pritaikyti Apuolės, Statybininkų, Pakraščio gatvėse. Tokią patirtį sėkmingai galima pritaikyti ir rajone, tik gerokai skirsis kaina.
Jei butai erdvūs, gerai suplanuoti, su autonominiu šildymu, su vietomis automobiliams, jei bus patogūs privažiuojamieji keliai, gera kaimynystė, toks turtas gali būti patrauklus ir šiuo metu, nes tai – galimybė įsigyti ekonomišką būstą geroje vietoje.“