Dujas gabens milžiniški tanklaiviai
Iš arčiau pažvelgti, kaip veikia suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, klaipėdiečiai vyko į Ispanijos Cartagenos uostą. Jie lankėsi Norvegijos kompanijai „Hoegh LNG“ priklausančiame suskystintų gamtinių dujų tanklaivyje „GDF Suez Neptune“ - tokiame, koks po kelerių metų atsiras ir Klaipėdos uoste, prie krantinės greta Kiaulės nugaros salos.
Prie beveik 300 metrų ilgio, 46 metrų pločio ir 12,5 metrų grimzlės laivo-saugyklos vidutiniškai dukart per mėnesį švartuosis tanklaiviai, kurie atgabens suskystintas dujas. Minus 61 laipsnio temperatūros gamtinės dujos bus pašildomos iki nulinės temperatūros ir naujai įrengtu aukšto slėgio dujotiekiu, kurio dalis bus nutiesta Kuršių marių dugnu, keliaus į pietinę miesto dalį, kur pasieks magistralinius dujotiekius.
Bendrovės „Klaipėdos nafta“ atstovų teigimu, pats procesas, kai iš atplaukusio tanklaivio dujos bus perpilamos į prie krantinės stovintį laivą-saugyklą su dujinimo įrenginiu - itin saugus. Krova automatiškai nutrūktų sistemai užfiksavus bent menkiausią trikdį.
Teks gilinti laivybos kanalą
Dujų pripildytų tanklaivių nuolatiniai reisai – tikras iššūkis Klaipėdos uostui. Tam, kad šie laivai galėtų saugiai plaukioti terminalo link ir atgal, laivybos kanalą teks papildomai gilinti iki 14,5 metrų.
Tokio dydžio laivams mūsų šalies uostas nėra itin patogus. „Įplaukti gana sunku dėl uosto vartų pločio, ilgo vidinio kanalo, krantinių išdėstymo. Kelią apsunkina ir arti laivybos kanalo stovintys kiti laivai. Tačiau šis dujų tanklaivis yra manevringas, tad pagilinus ir praplatinus laivybos kanalą galės įplaukti į Klaipėdos uostą“, - aiškino plaukiojančio terminalo Ispanijoje darbą stebėjęs Uosto kapitono pirmasis pavaduotojas, Laivų eismo tarnybos viršininkas Adomas Alekna.
Jau dabar aišku, kad kaskart atplaukus tanklaiviams, uoste laivyba bus stabdoma. „Bet tai tikrai nėra joks ypatingas atvejis. Tanklaiviui praplaukus pro bet kurią krantinę, prie šios esantis laivas iš karto galės išplaukti.
„Smiltynės perkėlos“ keltų darbui tanklaiviai netrukdys“, - tikino A. Alekna.
Tanklaivio sutikimas - pagal griežtus reikalavimus
Įvedant tokius tanklaivius į uostą bus laikomasi itin griežtų saugumo reikalavimų. Įplaukiant ir išplaukiant laivus lydės keturi vilkikai – po vieną priekyje ir gale bei po vieną iš abiejų šonų. Apsisukęs atbuline eiga tanklaivis priartės prie plaukiojančios saugyklos ties Kiaulės nugaros sala pastatytu pirsu ir prie jos prisišvartuos.
Dujos bus iškraunamos į saugyklą, iš jos vamzdynu paduodamos į magistralinį dujotiekį. Paprastai krova iš vieno laivo trunka beveik parą.
A. Aleknos teigimu, į Klaipėdą jau ne kartą yra atplaukę tokio ilgio laivai, tad jokių problemų laivybos atžvilgiu tikrai nebus. Juolab, kad jau gegužę jis kartu su keturiais uosto locmanais vyks į Danijos jūrų institutą, kur penkias dienas specialiame simuliatoriuje mokysis, kaip įvesti į uostą ir iš jo išvesti dujų tanklaivius.
Šiuo metu tobulinamos jau paruoštos Laivybos taisyklės ir dujų tanklaivių locavimo procedūros. „Pasiruošimui tokius laivus priimti turime dar daugiau kaip dvejus metus, taigi nerimauti nėra dėl ko“, - užtikrino Uosto kapitono pirmasis pavaduotojas.
Avarijų tikimybė - minimali
SGD terminalo projektą Vyriausybės pavedimu įgyvendinanti bendrovė „Klaipėdos nafta“ su Norvegijos kompanija „Hoegh LNG“ pasirašė laivo-plaukiojančios saugyklos išperkamosios nuomos sutartį. Pagal ją laivas bus nuomojamas 10 metų, paliekant galimybę vėliau jį išpirkti už likutinę vertę. Šio laivo kaina siekia 863 mln. litų. Per metus norvegams lietuviai mokės po beveik 150 mln. litų nuomos.
Planuojama, jog SGD terminalas veiklą pradės 2014-ųjų pabaigoje. Šiuo metu rengiama poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, su kuria susipažinti bus pakviesti ir gyventojai. Šiam dokumentui turės pritarti įvairios institucijos, tarp kurių – ir Klaipėdos miesto savivaldybė.
Būsimojo terminalo veiklos poveikio aplinkai vertintojai teigia, jog avarijų tikimybė terminale minimali. Taršos aplinkai ir gyventojų sveikatai pavojus kiltų, jeigu pažeidus rezervuarą dujos išsilietų ir užsidegtų. Tikėtina, jog pasklidusi šiluminė radiacija pasiektų arčiausiai uosto gyvenančius žmones.
„Avarijų, kurių metu būtų stipriai pažeistas dujų rezervuaras, tokių terminalų eksploatavimo istorijoje niekur pasaulyje iki šiol nėra įvykę“, - patikino projekto poveikio aplinkai vertinimą atliekančios bendrovės „Sweco Lietuva“ Aplinkosaugos padalinio vadovas Aidas Vaišnoras.
Poveikio aplinkai programai pritarę uostamiesčio politikai nuogąstavo, kad terminalo veikla gali pabloginti miesto ekologinę situaciją. Nerimą kelia tai, kad dujoms pašildyti teks laive statyti dujų deginimo įrenginį. Baiminamasi, kad į aplinką pateks dar daugiau teršalų, nuo kurių klaipėdiečiai ir taip kenčia.
Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą planuojama užbaigti iki rugpjūčio.