Aktoriai ir vienuoliai tiesia pagalbos ranką vadovams

Kam tau tų mokslų? Toks klausimas šilta šalta mačiusius įmonių vadovus kartais net priverčia tiesiog demonstratyviai nusisukti nuo tokio pašnekovo.

Vadovai mokosi. Vieni – nuolat, kiti – vos pajutę, kad trūksta kurios nors srities žinių, treti tiesiog dėl to, kad smalsu.

Kaip perlaužti standartinę mąstyseną? Kaip susikurti kitokį požiūrį į stresą? Kaip nesikrimsti dėl smulkmenų?

Atsakymų į tokius klausimus šiais laikais dažnai puolama ieškoti ne tik knygynų psichologinės literatūros lentynose.

„Atsineškite į seminarą dvi poras medvilninių kojinių. Jos bus naudojamos mokantis streso prevencijos metodų”, – keistoką užduotį verslininkėms sugalvojo Kauno technologijos universiteto Verslo tobulinimo akademija, neseniai sukvietusi jas į seminarą mokytis, kaip pergudrauti stresą.

„Pamanėme, kad gerai būtų nors vieną seminarą skirti tik vadovėms. Juk moterys – emocingesnės, į viską reaguoja karščiau. Todėl ir į stresą keliančias situacijas jos pakliūva dažniau nei vyrai”, – paaiškino šios akademijos vadybininkė Jurgita Šarkienė.

Jos teigimu, moterys greičiau perkremta netradicinius mokymo metodus, o į užduotis, nors jos iš pirmo žvilgsnio ir keistokos, reaguoja šilčiau, nepurkštaudamos ir nepykdamos.

Vyrai emocijas bando tramdyti kitokiais būdais, todėl dažnai, jei tenka mokytis drauge su moterimis, nevertina siūlomų metodų.

„Norime išvengti klientų nepasitenkinimo ir nesusipratimų, todėl stengiamės parengti skirtingas praktines užduotis”, – sakė J.Šarkienė.

Įtampa, konkurencija ar savigrauža lyderių pozicijoje atsiradusius žmones neretai ėste ėda iš vidaus. Bet ar jie nusipelnė būti suėsti?

„Jėga būti” – taip pavadintus seminarus jau ketverius metus rengia aktorius A.Žebrauskas, vadovaujantis ir teatrui „Kitas kampas”.

Šiek tiek vėliau vienuolis jėzuitas Rytis Gurkšnys, stojęs prie Tarptautinės lyderystės akademijos vairo, pradėjo vadovauti vadovams skirtiems kaučingo – ugdomojo vadovavimo kursams. Beje, vieno jų tema skamba išties neįprastai – „Neribota galia”.

Kas šilta ir šalta mačiusius verslo įmonių vadovus verčia nuolat tobulėti? Abejonės savo sugebėjimais? Neviltis? Menkavertiškumas?

„Tik ne tai, – iškart paneigė A. Žebrauskas. – Verslininkai, kurie dirba, nori mokytis ir plėsti savo galimybes.

O sritis, kuri man pačiam įdomiausia versle, – spontaniškumas. Žmogui, kuris moka planuoti ir kurti strategijas, būtų ne pro šalį papildyti savo verslo ginklų arsenalą ir šia savybe.”

Aktoriui ir pačiam mokslai – prie širdies. „Mokydamas kitus, mokausi iš jų ir pats”, – sakė aktorius.

„Kito kampo” improvizacijos mokykloje vyksta keletas seminarų, skirtų įmonėms ir organizacijoms.

Juos parengė pats A. Žebrauskas. Pats jiems ir vadovauja pagal specialią metodiką.

Nors temų nėra pernelyg daug, jos verslo scenoje esantiems žmonėms ypač aktualios. Tai viešojo kalbėjimo, komunikacijos, komandos formavimo seminarai.

Visuose juose tikslo siekiama pasitelkus teatrą ir improvizaciją.

„Pirmiausia būna šiek tiek teorijos: supažindinu su improvizacijos dėsniais, taisyklėmis, principais. Taip pat tenka užsiminti ir apie klaidas, trukdančios improvizuoti”, – mokslų studijos duris pravėrė aktorius.

Pavyzdžiui, verslininkas prieš svarbias derybas joms parengia keletą strategijų. Tačiau gyvenimas ima ir pasiūlo nenumatytų situacijų. Jose ir gelbėja improvizacija, suteikianti galimybę veikti pagal esamą situaciją.

Improvizacija, anot aktoriaus, ypač reikalinga šiais laikais, kai viskas greitai kinta. Ji moko šiek tiek į nuošalę nustumti protą, kuris nuolat verčia galvoti apie praeitį arba planuoti ateitį.

„Improvizacija padeda pajusti gyvenimą, jo akimirką. Tai ypač svarbu versle. Kad ir kur verslininkas dalyvautų – susitikime, derybose ar produktų pristatyme, gebėdamas improvizuoti jis tampa pranašesnis. Ir tuo gali deramai pasinaudoti”, – paaiškino A.Žebrauskas.

Kaukės ir emocinė mankšta pačiam A. Žebrauskui – viena mėgstamiausių seminarų temų.

„Kaukė yra dvilypumo simbolis, tačiau užsidėjus ją galima atskleisti ir tokių galimybių, kurių žmogus nė nenutuokia turįs”, – įsitikinęs aktorius.

Jo teigimu, tūkstančiai veidų viename asmenyje – lyg pasąmonės programos. Tereikia ištraukti jas į paviršių ir jomis naudotis. Tačiau sunku nusiplėšti tą vienintelę kaukę, prilipdytą galbūt dar vaikystėje, darželyje ar mokykloje.

Taip atsiranda vadinamoji aukos, kuriai niekas nesiseka ir kurią visi skriaudžia, kaukė. Kaip ir pelytės ar Pinokio. Kad ir kokios būtų, jos yra primestos visuomenės ir riboja žmogaus veiksmų erdvę.

Seminaruose, kuriuos veda A. Žebrauskas, kaukės keičiamos žaidžiant, treniruojantis ar vaidinant.

„Žmogus iš prigimties yra laisvas, – sako A. Žebrauskas. – Kaukės yra tik priemonė vidinėms galioms išlaisvinti.

Jos padeda suprasti, kad tas pats žmogus gali būti ir vienoks, ir kitoks.

Svarbu, kad atlikęs visas užduotis, jis nusiimtų kaukes ir taptų pačiu savimi.”

Aktorius siūlo dar vieną pagalbos sau būdą – emocinę mankštą. O mankštinantis be kaukių taip pat neįmanoma išsiversti.

„Laikausi nuostatos, kad visi žmonės yra geri. Tik situacijos, į kurias jie pakliūva, yra įvairios. Bet jas galima pakeisti”, – įsitikinęs aktorius.

„Tol, kol kalbininkai smarkiai nesikabinėja, nesinorėtų kaučingo vadinti treniruote. Nors šio žodžio kilmė ir siejasi su sportu, jo prasmė vis dėlto – kita.

O gal šiam žodžiui bus lemta prigyti mūsų kalboje, kaip kad prigijo žodis „režisierius”?” – jėzuitas, vadovų kaučeris Rytis Gurkšnys dažnokai išgirsta klausimą, kas yra kaučingas ar kuo iš tiesų jis užsiima.

„Neribota galia”, „Kaučingas pradedantiesiems”, „Kaučingas pažengusiesiems” – tai seminarai, kuriuos rengia jėzuitų įsteigta Tarptautinė lyderystės akademija. R. Gurkšnys vadovų kaučeriu joje dirba keletą metų.

Kaučingą jis atrado studijuodamas teologiją JAV. Pats patyrė, kiek daug įtakos jis gali padaryti gyvenime.

„Grįžęs į Lietuvą norėjau pasidalyti ir įžvalgomis, ir patirtimi”, – sakė Rytis.

Į kaučingo kursus ateina aukštas pareigas einančių ir didelėms įmonėms vadovaujančių žmonių. Nemažai jų – kūrybingi ir talentingi. Taip pat ir turtingi, bet neretai – nelaimingi.

Jėzuitas nesistengia pakeisti žmogaus, tik padeda jam atrasti įvairių būdų sunkumams įveikti, pateikdamas klausimą po klausimo ir kreipdamas pašnekovo mintis tikslo – ateities vizijos – link. Klausymas, įsiklausymas ir klausimai – tai ir yra kaučingo metodika.

„Būta ne vieno atvejo, kai pavyko bendromis jėgomis įveikti, atrodytų, nepakeliamas užduotis”, – sako R.Gurkšnys.

Pas R. Gurkšnį įmonių vadovai kreipiasi norėdami patobulinti ir vadovavimo stilių. Kiti trokšta išsivaduoti nuo į kraują įaugusių elgesio su pavaldiniais ar kolegomis nuostatų.

Žmonės nori, kad jų vadovavimo stiliuje atsispindėtų ir pačių puoselėjamos moralinės vertybės. Jie siekia atsikratyti dviveidiškumo, kai darbe būna vienokie, o namuose – kitokie.

Vadovų kaučerio patirtis liudija, kad prireikia gero pusmečio, nuolatinio darbo su klientu, kol jo gyvenime atsiranda teigiamų pokyčių.

Kai tai įvyksta, įgūdžius išsiugdę žmonės jau savarankiškai, be kaučerio pagalbos siekia savo tikslų.

Kiekvieną dieną pats Rytis pasitinka kartodamas keletą paprastų, bet viltingų teiginių. Tai jis daro ir užklupus baimei ar apnikus neramioms mintims.

„Išaušo dar viena puiki diena. Manęs laukia palankūs žmonės. Man pavyks pasiekti, ką esu suplanavęs.

Tai kartoju sau kas rytą. O jei ir nepavyksta, kitą dieną kartoju tą patį.

Juk yra daugybė galimybių ir neribotų galių, kurios padeda pasiekti tikslą. Tik reikia jas pastebėti”, – asmenine patirtimi dalijosi jėzuitas.

Gal todėl jis visada šypsosi. Kad ir su kuo bendrautų, prieš kokią auditoriją stovėtų, atrodytų, kad gyvenimo džiaugsmo jame yra į valias.

„Ne visada toks švytintis buvau, – nusijuokė pašnekovas. – Kaučingas man pačiam padėjo atkapstyti daugybę širdyje išslapstytų troškimų.

Be to, kuo daugiau šviesos pastebiu kitus turint, tuo daugiau patiriu gyvenimo džiaugsmo.”

Pakavimo paslaugų bendrovės „Pakmarkas” vadovas

„Kažkada, kai dar prastokai kalbėjau vokiškai, mane sugėdino vienas pagyvenęs žmogus. Prakalbęs keliomis kalbomis, jis patraukė mane per dantį: „Tau dar visas gyvenimas prieš akis, tad bent kalbų galėtum išmokti.” Tai ir darau – mokausi. Ir ne vien kalbų.

Pastaruoju metu atsirado labai daug įvairių įmonių vadovams skirtų mokslų: kursų ar seminarų, kurių pavadinimai – skambūs. Vis dėlto juos reikėtų rinktis apdairiai, nes paskui naujoves kartais atseka ir prasti kursų organizatoriai.

Vis dėlto sertifikuotos mokslo įstaigos parenka ir gerus lektorius, ir geras temas. Jų suteikiamos žinios praverčia.

Pavyzdžiui, teko mokytis Baltijos vadybos institute (BMI), į kurį lektoriai atvyksta iš garsiausių pasaulio universitetų. BMI organizuoja ir atvirus seminarus, kai vadovai renkasi į kursus pagal jiems aktualias temas.

Galima užsakyti ir vidinių – įmonėje organizuojamų mokymų. Brangu, bet naudinga. Po jų tik nuo įmonėje dirbančių žmonių priklauso, ar žinias pavyks sėkmingai pritaikyti praktikoje.

O kaučeriai versle – didelė vertybė. Tai daug pasiekę žmonės, kurie padeda perduodami savo patirtį jaunesniems. Bet jų atrasti būna labai sunku vien dėl to, kad kaučeriai – labai užsiėmę.”

Bendrovės „Baltic Travel Group” direktorė

„Pora kaučingo kursų Tarptautinėje lyderystės akademijoje, skirtų pradedantiesiems, o vėliau – ir pažengusiems, buvo dalis nuolatinių mano mokslų.

Ėjau į kursus žinodama, kad privalau sau pagelbėti. Laiko viskam neužtenka. Nuolat tenka lėkti strimgalviais, todėl atsiranda daug chaoso ir asmeniniame gyvenime, ir darbuose. O kaučingas padeda atsijoti grūdus nuo pelų, atsirinkti tai, kas svarbiausia, nuo šalutinių dalykų.

Dabar jau galiu kaučingo metodiką taikyti neatsiedama darbo veiklos nuo asmeninio gyvenimo. Ar prašviesėjo akyse? Taip. Nes pavyko išeiti iš užburto rūpesčių rato. Daugybė įvykių dažnai išmuša iš vėžių. Bet kaučingo patirtis padeda net ir ypač sudėtingose, stresinėse situacijose neprarasti ramybės. Nes žinau, kad kiekvienoje jų pavyks atrasti tinkamiausių sprendimų.”