Kad vieną po kitos užsieniečiams priklausančias kompanijas nacionalizuoja, pavyzdžiui, Venesuela, jau tapo įprasta. Tačiau mažai kas tikėjosi, kad komunistuojančio Hugo Chavezo pavyzdžiu paseks ir Argentina.
Kai šalies prezidentė C. Fernandez de Kirchner per televiziją tautai sako kalbas, jos dažniausiai būna patriotinės.
Prieš keletą savaičių ji pranešė, jog vyriausybė pateiks kaltinimą Didžiajai Britanijai ir atnaujins argentiniečių pretenzijas į Folklando salas Pietų Atlante.
Neilgai trukus prezidentė rėžė antausį ir Ispanijai – paskelbė, kad Argentinos vyriausybė perims net 51 proc. naftos koncerno YPF, kurį valdo ispanų „Repsol”, akcijų.
Lemtingas sprendimas?
Priežastis – viešasis ir nacionalinis interesas. „Repsol”, kuriam iki šiol priklausė 57 proc. akcijų, liks tik šeši procentai.
Šis Argentinos valdžios sprendimas gali tapti daugiausia padarinių sukėlusiu sprendimu nuo valstybės bankroto 2001–2002 metais.
Prieš trylika metų tuometis Argentinos prezidentas Carlosas Menemas naftos ir dujų bendrovę iš tiesų pusdykiai pardavė Ispanijos milžinui „Repsol”.
Tai buvo nevaržomo privatizavimo metas.
Dabar šį lobį nusprendė susigrąžinti mirusio Argentinos prezidento Nestoro Kirchnerio našlė ir jo įpėdinė C.Fernandez de Kirchner.
Argentinos verslininkų Eskenazi šeima gali išlaikyti savo 25,5 proc. akcijų. Likusios YPF akcijos, kurių dauguma priklauso JAV investicijų fondams, neturėtų būti nusavintos.
Nesirūpino naftos gavyba
Argentinos vyriausybė aiškina, jog „Repsol” per mažai investuoja ir dėl to šalyje sumažėjo degalų.
Be to, šalies prezidentė karingai išrėžė: „Esame vienintelė Amerikos valstybė ir beveik vienintelė pasaulyje, kuri nekontroliuoja savo gamtinių išteklių.” Pasak jos, tai turi pasikeisti.
„Repsol-YPF” priklauso tarptautinio naftos verslo milžinų armijai.
Tačiau išties ji nelabai rūpinosi naujais telkinių gręžiniais Argentinoje, nors šios šalies pramonė ir transporto sektorius auga, o degalų paklausa didėja.
Pasak prezidentės, šaliai teko importuoti degalų maždaug už dešimt milijardų JAV dolerių.
Mat nuo tada, kai „Repsol” įsigijo YPF, naftos gavybos apimtis nuolat mažėjo ir per 15 metų nusmuko beveik trečdaliu.
„Repsol-YPF” nacionalizavimo projektas dabar perduodamas Senatui ir šalies parlamentui.
Ispanai – užsirūstinę
„Repsol” vadovas Antonio Brufao pabrėžė, kad Argentina už veiksmus neliks nenubausta.
Kompanija pareikalaus iš Argentinos vyriausybės už savo dalį 10 milijardų JAV dolerių, nors šiuo metu tokia yra visa nacionalizuojamos įmonės rinkos vertė.
Argentinos vyriausybė pareiškė, kad kompanijos vertę nustatys ji pati. Ispanijos ministras pirmininkas Argentinos veiksmus pavadino nepagrįstais.
C.Fernandez de Kirchner sprendimą kritikavo ir Meksika: jos nuomone, Argentina neturėtų skelbti nacionalizavimo, jei nori pritraukti užsienio investicijų.
Sužlugo sandoris
Po Argentinos prezidentės sprendimo žlugo „Repsol” sandoris. Ispanai ketino parduoti savo antrinę įmonę Argentinoje kinų bendrovei „Sinopec”.
Iš šio sandorio „Repsol” už savo dalį tikėjosi gauti 10 milijardų JAV dolerių.