„Tai labai paplitęs reiškinys tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Ypač su technologijomis susijusiose verslo srityse.
Dėl šnipinėjimo sulaukiame vos vieno pareiškimo kas 2–3 mėnesius, tačiau tokių atvejų nutinka dešimtis kartų daugiau”, – neabejojo Vilniaus policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Igoris Polikša.
Dažniausiai nukenčia įmonės, kurias palikdami darbuotojai išsineša klientų duomenis ir įsteigia naują bendrovę, besiverčiančią tokia pat veikla. Už tokį nusikaltimą gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė.
Smogė buvusi darbuotoja
Nuostolius, patirtus dėl komercinio šnipinėjimo, skaičiuoja ir personalo įmonė „CV Online”. Kad pateko į tokias pinkles, bendrovės direktorė Danguolė Augustinienė įtarė dar praėjusių metų rudenį.
Įtarimų pasėjo klientai – jie vis dažniau įspėdavo „CV Online” vadovę sulaukę pasiūlymų naudotis tokiomis pat paslaugomis iš konkurentų – bendrovės „CV Keskus OU” filialo, valdančio skelbimų svetainę „CV Market”. Tiesa, keliais šimtais litų pigiau.
Dvejones, kad tai nėra paprastas sutapimas, sustiprino ir permainos bendrovėje „CV Online”: čia ilgai dirbusi vadybininkė I.G. perėjo pas konkurentus „CV Keskus”.
„Ji ne pirma ir ne paskutinė pakeitė darbą. Yra buvę, kad darbuotojai išėję įkuria savo įmones ir naudojasi buvusių klientų duomenimis. Bet šįkart žala yra kur kas didesnė”, – kalbėjo D.Augustinienė.
Patikrino kompiuterius
Kilus įtarimų „CV Online” vadovė išsikvietė antstolius. Jie nustatė, kad iš buvusios darbuotojos kompiuterio buvo tikrinami ne tik jos pačios, bet ir kolegų klientų duomenys, jiems teikiamų paslaugų kainos.
Mat „CV Online” vadybininkei I.G., kaip patikimai darbuotojai, buvo leidžiama prie klientų duomenų bazės prisijungti ir iš namų.
Paskutinį darbo mėnesį ji įmonėje nesirodė – turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Anot D.Augustinienės, kaip nustatyta vėliau, I.G. po klientų duomenų sistemą naršė ir sirgdama.
„Mes esame lyderiai personalo paieškos srityje, o mūsų konkurentų „CV Market” žaidimo taisyklės ne visuomet atitiko verslo etiką. Netikiu, kad mūsų buvusi darbuotoja pati sumanė išnešti duomenis. Ji – geras žmogus, dirbo pas mus penkerius metus, norėjo kilti karjeros laiptais.
Bet mūsų įmonė ne tokia didelė, be to, joje aiški struktūra, negali būti, tarkime, dviejų pardavimo vadovų”, – nesmerkdama, tačiau ir neslėpdama nuoskaudos kalbėjo D. Augustinienė.
Direktorė nusprendusią išeiti I.G. įspėjo, kad ji nenaudotų buvusių klientų duomenų kitoje bendrovėje.
„Ji žinojo, ką daro: viskas surašyta mūsų pareigų instrukcijose. Tad turi sulaukti ir bausmės. Esu tikra, kad tokių atvejų mūsų šalyje būna tūkstančiai, tik niekas apie tai nekalba”, – sakė D. Augustinienė.
Nuostoliai – pusė milijono
„CV Online” apskaičiavo patirtus nuostolius. Jie siekia apie 500 tūkst. litų. Tiek įmonė įvertino per 11 metų sukauptą duomenų bazę ir moralinę žalą.
D.Augustinienė įsitikinusi, jog būtent dėl komercinio šnipinėjimo įmonę paliko apie 30 klientų.
Vilniaus policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius atlieka ikiteisminį šio atvejo tyrimą.
„Lietuvos ryto” duomenimis, policija atliko kratą ir „CV Keskus” biure, ir jų darbuotojos, kuri galėjo nutekinti slaptą „CV Online” informaciją, namuose.
„Neturime teismų praktikos dėl komercinio šnipinėjimo. Kad tokios bylos retos, yra kelios priežastys. Tyrimo institucijos nenoriai tiria tokias bylas. Ginti savo teises ir viešintis nelabai nori ir nukentėjusios įmonės.
Gal jos nelabai pasitiki teisėsauga, tad nusprendžia tiesiog tyliai nuryti karčią piliulę”, – svarstė „CV Online” interesams atstovaujantis advokatas Remigijus Merkevičius.
Pasak jo, įrodžius kaltę, kaltiesiems tektų ne tik atlyginti žalą, bet ir susitaikyti su pašlijusiu autoritetu rinkoje.
Įtariamieji atsisakė bendrauti
„CV Keskus” vienas vadovų Povilas Kytra atsisakė kalbėtis. „Negaliu nieko komentuoti. Kai turėsiu visus dokumentus, galėsime susisiekti”, – žadėjo jis.
Kalbėti nepanoro ir buvusi „CV Online” darbuotoja I.G.
Saugotis naminių vagių – sunkiausia
Alius Sadeckas
Ekskomisarų biuro prezidentas
„Įmonės komercinės paslaptys neretai vertos didelių pinigų. Jos prarandamos dvejopai: dėl vidaus darbuotojų ar išorės šnipų. Vis dėlto 90 proc. atvejų prisideda darbuotojai. Kad išgautų konkurentų paslaptis, įmonės naudojasi ir, atrodytų, nekaltais metodais.
Vienas jų – vadinamasis darbo pokalbis. Personalo agentūra pakviečia konkurentų darbuotoją į pokalbį dėl darbo. Pažada porą kartų didesnę algą ir pokalbio metu drąsiai klausinėja apie patirtį, sugebėjimus, projektus, laimėjimus, o žmogus, pats to nepastebėdamas, mielai iškloja konkurentui paslaptis. Paprasta, efektyvu ir jokio kriminalo.
Daug blogiau, kai įmonės darbuotojai sąmoningai gviešiasi paslapčių. Motyvai paprastai būna du: arba jomis pasinaudojus įsteigti savo bendrovę, arba parduoti konkurentams.
Nuo namų vagies saugotis labai nelengva. Pirmiausia derėtų sudaryti komercinių paslapčių sąrašą, paaiškinti darbuotojams, kokia gali būti padaryta žala tiek įmonei, tiek jiems patiems, jei jie atskleistų, prarastų ar pamestų atitinkamus dokumentus ar laikmenas.
Nemažai įmonių imasi ir kitokių veiksmų – tarkime, stebi susirašinėjimą elektroniniais laiškais, naršymą internete. Tai padeda laiku aptikti neatsargų namų vagį.
Per mėnesį mūsų biure apsilanko po keletą klientų, turinčių vienokių ar kitokių bėdų dėl komercinių paslapčių. Pasitaikė atvejis, kai darbuotojas net nesislapstydamas buvo įsteigęs įmonę ir visus ateinančius klientus siųsdavo į ją.
Bylinėjimasis tokiais atvejais nėra dažnas. Paprastai įmonės vengia neigiamos informacijos ir stengiasi išspręsti konfliktą taikiai.”