A. Befera tvirtina, kad pastaraisiais metais italų noras slėpti mokesčius vis labiau slūgsta.
Italijos nacionalinės mokėjimo agentūros vadovas dėl to bent dalį nuopelnų galėtų priskirti sau: juk būtent jis paskelbė karą mokesčių slėpėjams.
Tiesa, kol kas laimėtas ne karas, o tik keletas svarbių mūšių. Tačiau Italijoje kai kas iš esmės pasikeitė.
„Pagaliau ėmė keistis fiskalinė kultūra ir žmonių požiūris į mokesčius.
Italai pamažu nustoja didžiuotis savo sugebėjimais apgaudinėti valstybę. Tai – labai svarbi pergalė”, – aiškino A. Befera.
„Blickrygų” architektas
Šio 65 metų vyriškio žvilgsnis – veriantis ir valdingas, tarsi armijos generolo.
Nors Italijos nacionalinės mokėjimo agentūros generalinis direktorius vilki elegantišką tamsiai mėlyną kostiumą, tačiau jo laikysena – griežta ir kariška.
Per tris mėnesius A. Beferos vadovaujami vyrai surengė keletą operacijų Milane, Florencijoje, slidininkų pamėgtuose Kortina d’Ampece, Kurmajore, pajūrio kurortuose Portofine, Viaredže.
Šias agentūros darbuotojų ir „Guardia di finanza” (sukarintas ekonominės policijos dalinys) atakas italų spauda pavadino „blickrygais” (vok. „Blitzkrieg” – žaibiškas karas).
„Man nelabai patinka karo terminologija, – „Lietuvos ryto” korespondentui Romoje pripažino A.Befera. – Aš visa tai vadinčiau tiesiog įvykiais.”
Dūris prabangos verslui
Šie įvykiai sulaukė didžiulio atgarsio Italijoje ir pasaulyje. Ypač operacijos žėrinčiame Milano mados kvartale: jį apsupo „Guardia di finanza” pareigūnai, vieną po kito krėtę populiariausius mados garsenybių salonus, barus, restoranus. Buvo tikrinama grynųjų pinigų sumos kasose ir kasos aparatų duomenys.
Kortina d’Ampeco slidinėjimo kurorte A. Beferos žmonės apspito visus penkių žvaigždučių viešbučius, restoranus, stabdė „Ferrari” vairuojančius turtuolius, tikrino jų pajamų deklaracijas.
Atakos sulaukė ir Florencijos „Ponte Vecchio” tiltas: „Guardia di finanza” pareigūnai vidury dienos apstulbusių turistų akivaizdoje apsupo visus keletą šimtmečių veikiančius 23 juvelyrinių dirbinių salonus. Kratos, tikrinimai – nuo to neišsisuko niekas.
Jaučia visuomenės paramą
„Aš norom nenorom išgarsėjau”, – prisipažino aukštas valstybės pareigūnas. Jo veikla patinka ne visiems italams.
Milijardieriaus ir buvusio premjero Silvio Berlusconi kontroliuojama žiniasklaida nuolat kritikuoja A.Beferos veiksmus ir tvirtina, kad tokios parodomosios akcijos kelia įtampą visuomenėje.
Tačiau akivaizdus ne tik finansinis, bet ir psichologinis tokių atakų poveikis.
„Mes atlikome apklausą – 80 procentų šalies visuomenės pritaria mūsų veiksmams. Patikrinimai Kortina d’Ampece, Milane ir Florencijoje padarė nemenką įspūdį.
Jie tapo aiškiu ženklu, kad vengiantiems mokesčių veikėjams pakantumo laikai baigėsi. Kai kurie sąžiningai dirbantys verslininkai akcijų metu net dėkojo mūsų pareigūnams”, – pasakojo A. Befera.
Agentūros vadovas sako, kad anksčiau ar vėliau piliečiai supras vieną paprastą dėsnį: jeigu mokesčius mokės visi, jų atseikėti reikės mažiau.
„Italija kol kas tebėra Europos atsilikėlė fiskalinės drausmės srityje.
Antai ES paprastai nesurenkama maždaug 15 proc. mokesčių. Italijoje šis rodiklis neseniai siekė 30 proc., o dabar sumažėjo iki 27 proc.”, – aiškino pareigūnas.
Dėl A.Beferos vadovaujamos agentūros pastangų 2011 metais Italija susigrąžino milžinišką sumą pinigų, kuri gerokai viršija Lietuvos nacionalinį 2010 metų biudžetą – 12,7 mlrd. eurų (43 mlrd. 815 mln. litų).
Tai rekordinė Italijoje ir visoje ES nuslėpta, tačiau vėliau iš šešėlio ištraukta suma.
O kiek pinigų Italijoje per metus iš viso nepatenka į valstybės iždą?
Tai – kvapą gniaužiantys skaičiai, bet A.Befera jų neketina slėpti: „Mūsų duomenys rodo, kad verslas ir privatūs asmenys per metus nesumoka nuo 120 iki 150 milijardų eurų.” Tai – maždaug pusė trilijono litų.
Pajamos staiga išaugo
Skaičiuojama, kad statistinis italas 2010-aisiais nuo valstybės iždo nuslėpė 2093 eurus (7,22 tūkst. litų).
Tiesa, smulkieji verslininkai buvo gerokai gudresni: kiekvieno jų vidutinė nesumokėta suma siekia 15,2 tūkst. eurų (52,5 tūkst. litų) įvairių mokesčių per metus. Tai sudaro maždaug 56 proc. vieno smulkiojo verslininko metų pajamų.
Mokesčiai ir anksčiau, ir dabar lieka populiariausia pokalbių tema savaitgaliais prie vyno taurės.
Bet dar neseniai italai vieni kitiems girdavosi naujomis gudrybėmis ir suktybėmis, kurios padėdavo valstybės biudžeto sąskaita sutaupyti dešimtis tūkstančių eurų.
Dabar mokesčių vengiantys verslininkai apie savo žygius stengiasi nutylėti.
Po operacijų Milane ir Florencijoje Nacionalinė mokėjimo agentūra paskelbė stulbinamus duomenis: kone grašius uždirbdavusios įmonės staiga praturtėjo, restoranų, juvelyrikos salonų, diskotekų dienos pajamos padidėjo 50–100 proc.
Politikai Italijoje aršiai ginčijasi dėl parodomųjų Nacionalinės mokėjimo agentūros akcijų prieš nesąžiningus piliečius poveikio – ar jos sutelkia šalį, ar dar labiau supriešina.
Tačiau pati agentūra dirba toliau, tobulina strategiją ir planuoja naujas operacijas.
Siūlo ne kariauti, o taikytis
„Svarbiausia žinia, kurią norėjome pasiųsti mokesčių vengėjams, buvo tai, kad nieku gyvu nesitaikstysime su fiskalinės drausmės pažeidėjais”, – sakė milijardus eurų valstybei atgavęs A. Befera.
Mokėjimo agentūra taiko paprastą, bet patikimą būdą – atliekamas trigubas duomenų tikrinimas. Iš pradžių tiriama pažeidėjo metinė pajamų deklaracija, santaupos banko sąskaitose, nekilnojamojo turto vertė, paskui – išlaidos.
Mat vien sąskaitos už dujų ir elektros suvartojimą daug pasako apie realų asmens ar šeimos pragyvenimo lygį. Turimas automobilis ar laivas – dar daugiau.
„Tačiau mes bendraujame su visais – ir sąžiningais, ir slapukaujančiais piliečiais. Stengiamės juos išklausyti, išsiaiškinti pažeidimų pobūdį ir priežastis. Rašome laiškus, įspėjame apie neatitikimus pajamų deklaracijoje.
Siūlome ne kariauti, o taikytis: sumokėti valstybei tai, kas kiekvienam mokesčių mokėtojui grįžta įvairių paslaugų forma”, – aiškino A. Befera. Regis, bent kol kas jam sekasi.