Sostinės pašonėje stovintis namas „Pavasaris” didžiuliais stikliniais langais – vieno aukšto, bet viena jo dalis patupdyta ant nedidelio kalno, kita – papėdėje.
„Du šio namo lygiai yra sujungti. Nors privačioji dalis, kurioje yra trys miegamieji, sporto kambarys, drabužinė ir vonia, yra ant kalno, tarsi antrajame aukšte, viduje jautiesi lyg būtum ant žemės”, – paaiškino vienas šio namo projektuotojų „Studijos lape” architektas Tomas Lapė.
Pastato kūrėjų komanda – T. Lapė, Živilė Putrimaitė, Dovilė Ažondenytė ir Vytenis Eitminavičius – aktyviąją namo dalį įrengė papėdėje.
Tokį sprendimą architektai pasirinko, nes nenorėjo gadinti namo šeimininkų įsigyto didžiulio kalvoto sklypo.
„Dažnai sklypus žmonės lygina, kad būtų patogiau statyti namą, o mes nelygumus matėme kaip privalumą, su jais kariauti nenorėjome.
Kai žmogus perka sklypą, jame nieko nėra, vadinasi, jam patiko vaizdas, gamta, reljefas. Kam paskui visa tai sunaikinti? Viską reikia integruoti į namą”, – aiškino T. Lapė.
Langai dera prie kraštovaizdžio
Sklypo nelygumai, aplinkui matomi vaizdai bei saulės judėjimas ir lėmė kiekvieną kruopščiai apgalvotą gyvenamojo namo planavimo bei interjero sprendimą.
Architektai visus pastate esančius langus įrengė taip, kad jie būtų tarsi akys – pro juos atsiveria puikus kraštovaizdis.
Hektaro dydžio sklype buvo iškastas ir tvenkinys, o ant jo kranto įrengta pirtis.
„Namų dabar prie pat vandens negalima statyti, todėl vandenį ir pritraukiame prie savęs”, – juokėsi T. Lapė.
Ramiai pailsėti norintiems namo šeimininkams nebūtina eiti į lauką. Pastato viduje viskas suplanuota taip, kad būtų patogu, o lauke esantys vaizdai nebūtų užgožti.
„Tai, kad namas šviesus, – ne siekiamybė, o pasekmė. Viduje sienos baltos – kad nekonkuruotų su vaizdais, matomais pro langą. Sklypas didelis, tai leido nesislėpti nuo kaimynų, nebuvo poreikio užsidaryti tarp keturių sienų”, – pasakojo T. Lapė.
Vyno rūsiui laiptų neprireikė
Namo viduje sustatyti baldai – tvarkingi, ramūs, o svarbiausia – patogūs.
Kaip pasakojo T Lapė, projektuojant namo išorę ir vidų nebuvo vaikomasi madų, architektai nesiekė sukurti vientiso stiliaus interjero.
Aktyviojoje namo zonoje architektai suprojektavo erdvų valgomąjį, svetainę, virtuvę, kelias zonas atskiriantį didžiulį židinį ir biblioteką.
Name įsikūrusi šeimyna – vyno gurmanai, todėl sunkiausia užduotis architektams buvo pastate įkurdinti vyno rūsį, į kurį būtų patogu patekti ir malonu pasikviesti svečių.
„Vyno rūsys – vienintelė namo dalis, kuri yra įlindusi į kalną. Kaip ir tikras rūsys, jis yra po žeme, tačiau einant į jį jokiais laiptais leistis nereikia – patenki eidamas tiesiai iš aktyviosios namo zonos”, – paaiškino T. Lapė.
Vonia – poilsiui
Atskirą apdovanojimą konkurse „Metų interjeras 2011” pelnė ir šiame gyvenamajame name įkurdintas erdvus vonios kambarys.
„Pagrindinis vonios kambario atributas – vonia. Ji nėra nukišta į kampą.
Be to, juk vonia labiau skirta poilsiui, o ne higienai. Gulėdamas prie lango įrengtoje vonioje – kaip kokiame minkštame krėsle – grožiesi vaizdais.
Jeigu guli tarp keturių aklinų sienų, pusės malonumo nelieka.
Užsienyje tokie vonios kambariai populiarūs, o Lietuvoje dar neįprasti.
Žinoma, kambaryje yra ir dušas, ir kiti reikalingi dalykai”, – sakė T. Lapė.
Patarė nesivaikyti madų
Be to, kad yra šviesus, neperkrautas, kaip pagrindinį namo privalumą architektai įvardija ir tai, jog čia patogu ne tik gyventi, bet ir pasikviesti svečių.
„Name viskas yra aišku, nereikia instrukcijos, nereikia blaškytis koridoriais, lydėti svečių.
Visai kaip Vilniaus senamiestyje – gatvės kreivos, bet ten sunku pasiklysti ir malonu vaikščioti, nes kiekviename kampe yra koks nors bokštelis ar bažnyčios kampas – nuorodos, kurias pasąmonėje nuskaitome, ir viskas tampa aišku”, – lygino T. Lapė.
Pasak jo, nepatogius namus pasistačiusių žmonių didžiausia klaida – kad jie bando įgyvendinti svetimas svajones.
Namai nėra reprezentacinė erdvė, tai turėtų būti tavęs paties tąsa. Juose turi būti tai, kas tave patį džiugina.
Tokio suvokimo trūksta, todėl žmonės jaukumą bando susikurti madingais dalykais arba skoliniais – daiktais, baldais, kuriuos matė pas kaimyną ar žurnale.
„Namuose reikia bandyti įgyvendinti savo gyvenimo scenarijų. O svečiai pirmiausia yra šeimininkų, o ne namų svečiai”, – aiškino architektas.
Jaukius ir pilnus gyvybės namus norintiems susikurti gyventojams jis patarė neslėpti savo pomėgių. Mėgstantiems skaityti knygas siūloma jų neslėpti. Atvira knygų lentyna tikrai nukonkuruos prabangius sienų apmušalus.
Kulinarijos mėgėjus labiau už madingas gėles pradžiugins ant palangės žaliuojančių prieskonių vazonai.
Mėgstate keliauti? Gal jūsų kelionių įspūdžiai gali pavirsti šeimos paveikslų galerija.
Konkurse – rekordinis dalyvių skaičius
Šiemet septintą kartą surengtame konkurse „Metų interjeras” užsiregistravo rekordinis dalyvių skaičius.
Iš viso dalyvavo 110 autorių, jie pateikė 140 savo kurtų privačių namų, biurų ir visuomeninių pastatų interjerų.
Konkurso dalyvių darbus vertino tarptautinė komisija, kurią sudarė interjero, architektūros ekspertai iš Australijos, Danijos, Kanados, Japonijos, Austrijos, Portugalijos, Italijos.