Oriai senatvei derėtų ruoštis jau nuo pirmojo atlyginimo

Sulaukę 25–35 metų dažnai kalba taip: „Aš tik pradėjau savo karjerą, sukūriau šeimą, apie kokį lėšų kaupimą kalbate? Man reikia investuoti į butą, automobilį, baldus, galų gale – save, į savo profesinį tobulėjimą. Neturiu pakankamai laiko ir pinigų tam, kad taupyčiau senatvei.”

„Labai norėčiau sutaupyti savo pensijai, tačiau tam dabar neturiu galimybių – didžiulių išlaidų reikia vaikų mokslams. Tikiuosi, tai netruks amžinai ir aš galėsiu pradėti pamažu kaupti”, – tikina 35–45 metų žmonės.

„Žinau, kad savarankiškai taupyti pensijai turėjau pradėti gerokai anksčiau.

Pensija artėja, ir per šį laikotarpį jau gana sudėtinga sukaupti pakankamai lėšų. Ir kodėl nedidelių sumų kiekvieną mėnesį tam neatidėjau prieš 20–25 metus? Dabar jau turėčiau sukauptą šiokį tokį kapitalą”, – dūsauja 45–55 metų žmonės.

Dabar jau per vėlu ką nors pakeisti – taip dažniausiai nukerta 65–75 metų žmogus.

Pasaulyje kol kas dar nėra sugalvota geresnio būdo pasiruošti oriai senatvei – kaupti lėšas reikia pradėti kuo anksčiau ir siekti užsitikrinti būsimos pensijos finansavimą iš kelių šaltinių.

Išėjus į pensiją reikėtų turėti 70–80 procentų iki tol gautų lėšų, kad gyvenimo kokybė drastiškai nesikeistų.

Pagal dabartinę pensijų sistemą, „Sodros” skiriama senatvės pensija sudarys apie 40 procentų uždirbto atlygio, dar 10–15 procentų bus mokama iš antrosios pakopos pensijų fondo, jei žmogus ten kaupė lėšas.

Taigi likusią dalį – beveik pusę pensijos – reikėtų susikaupti pačiam.

„Visuomet paranku bent dalį lėšų patikėti ir trečiosios pakopos pensijų fondams, investuoti į akcijas, obligacijas, šiek tiek lėšų kaip indėlį padėti į banką, įsigyti nekilnojamojo turto ar labai atsakingai auginti vaikus”, – sakė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Antrosios pakopos pensijų fondai jau yra gerai žinomi šalies gyventojams – protingai investuodamos pensijų fondų bendrovės savo klientams gali sukaupti kur kas daugiau lėšų nei pensija, kurią gali užtikrinti tik lėšų perskirstymo principu veikianti „Sodra”.

Savo ateities lėšas jau yra patikėję daugiau nei milijonas šalies gyventojų – 86 procentai visų dirbančių, o trečiosios pakopos pensijų fonduose papildomą pensiją kaupia per 27 tūkstančius asmenų.

Lietuvoje ryškiai didėja pensijas kaupiančių žmonių skaičius.

Tai vienas geriausių rodiklių visame regione – Lietuva išsiskiria dideliu aktyvumu, palyginti su kitomis kaimyninėmis šalimis. Vien pernai daugiau nei 10 procentų padaugėjo žmonių, kaupiančių pensiją trečiosios pakopos fonduose.

Lietuvoje sudaryti antrosios pakopos pensijų fondų sutartis siūlo 9, o trečiosios pakopos pensijų fondus valdo 5 bendrovės.

Daugiausia antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių turi „Swedbank investicijų valdymas”, užimanti per 40 procentų šios rinkos. Daugiausia trečiosios pakopos pensijų fondų klientų turi „DNB investicijų valdymas”, jos klientai sudaro apie 44 procentus rinkos.

Antrosios pakopos pensijų fondų įmokų dydį nustato valstybė – dalį pensinio draudimo įmokų žmogaus pasirinktai pensijų kaupimo bendrovei perveda „Sodra”.

2004 metais, pradėjus įgyvendinti pensijų kaupimo sistemą, ši dalis buvo 2,5, 2005 m. – 3,5, 2006 m. – 4,5, 2007 ir 2008 m. – 5,5 procento žmogaus gaunamų ir pensijų kaupimo draudžiamųjų pajamų.

Dėl sunkios ekonominės situacijos per tris kartus nuo 2009 metų ši įmoka buvo sumažinta iki 1,5 procento.

Pasak bendrovės „Swedbank investicijų valdymas” direktoriaus Aurimo Maždžieriaus, vidutinė įmoka siekia apie 33 litus per mėnesį arba 400 litų per metus.

„Mažiausia įmoka gali būti ir vienas litas ar centas arba įmokų gali visai nebūti, jei asmuo neturi draudžiamųjų pajamų – tam tikrą laiką nedirba”, – teigė A.Maždžierius.

Trečioji pensijų pakopa ne be reikalo vadinama savanoriškąja – asmuo ją pasirenka laisva valia ir, atsižvelgdamas į savo finansines galimybes, įmokų sumas renkasi individualiai – į šiuos pensijų fondus pinigus įmokėti galima ir tuomet, kai žmogus oficialiai yra bedarbis.

Pasak Š.Ruzgio, trečiosios pakopos pensijų fondų mažiausia priimama mėnesio įmoka yra 50 litų.

„Suprantama, kad mokant tokią įmoką didelės papildomos pensijos neužgyvensi ir jachta neplaukiosi”, – šypsojosi pašnekovas.

Jo turimais duomenimis, per tris pastaruosius mėnesius, pavyzdžiui, bendrovės „DNB investicijų valdymas” klientų vidutinė mėnesio įmoka trečiosios pakopos pensijai sudarė 1000 litų: vieni įmoka iškart 10–20 tūkstančių, kiti – tik po 100 litų.

O „Swedbank” klientų vidutinė įmoka trečiosios pakopos pensijai kaupti siekia apie 150 litų: žmonės per mėnesį dažniausiai skiria nuo 100 iki tūkstančio litų ir daugiau.

Šiuo metu trečiosios pakopos pensijų fondams šalies gyventojai yra patikėję 99 milijonus litų.

„Lietuvos žmonės investavimą vis dar sieja su spekuliavimu ir kol kas nedaugelis supranta, kokia jo nauda gali būti.

Tad suprantama, kad trečiosios pakopos pensijų fondus renkasi nedaug žmonių”, – teigė Š.Ruzgys.

Ar pensijų kaupėjai privačiuose fonduose gali būti ramūs, ar fondų valdytojai atsakingai ir saugiai elgiasi su jų pinigais? Ar pasirinkus rizikingas investavimo kryptis žmogus nerizikuoja likti prie suskilusios geldos?

Š.Ruzgys patikino, kad fondų valdymo įmonės yra įpareigotos valstybės institucijų laikytis daugelio reglamentų, taip pat jos nuolat tikrinamos, prižiūrimos, palaiko ryšius su vykdančiomis įstaigomis.

„Svarbu pasirinkti tinkamą riziką – be rizikos pajamų nebūna. Kiekviena įmonė yra suinteresuota uždirbti kuo didesnę investicinę grąžą.

Beje, net jei bankrutuotų antrosios pakopos fondą valdanti įmonė, fondo dalyvių pinigai niekur neišgaruotų, nes būtų perduoti valdyti kitai bendrovei.

Kokiame fonde kaupti savo pinigus, kiekvienas žmogus renkasi pats. Čia svarbu įvertinti savo siekius, amžių ir kitas sąlygas.

Nuolat kartojame savo klientams, kad artėjant pensiniam amžiui būtina iš daugiau į akcijas investuojančio fondo pereiti prie nuosaikesnio, konservatyvaus, investavimo fondo, kad sukaupti pinigai nenuvertėtų.

Tokie fondai net per didžiausias krizes uždirba teigiamą prieaugį.

Jei asmeniui dar toli iki pensijos, žinoma, labiau patartina lėšas kaupti didesnės rizikos fonde ir nebijoti sukauptos sumos svyravimų, nes per ilgus metus šis fondas duoda didesnę investicinę grąžą”, – pataria Š.Ruzgys.

Abiejų pakopų privačiuose pensijų fonduose vidutinė sukaupta išmoka praėjusiais metais sudarė 4466 litus.

Kol kas išmokos nėra itin didelės dėl gana trumpo – 8 metai – pensijų kaupimo sistemos veikimo laikotarpio ir nedidelių į fondus pervedamų sumų.

Kiek sukaupsite lėšų būsimai pensijai, priklauso nuo kaupimo laiko, įmokų dydžio ir investicijų grąžos.

„Kaupti lėšas senatvei rekomenduojama vos pradėjus gauti pajamų.

Kuo anksčiau pradėsite tai daryti, tuo mažesnę pajamų dalį turėsite tam skirti.

Jei kaupti pensiją pradeda jaunas, vos pradėjęs dirbti žmogus, jam gali pakakti skirti 10–15 procentų pajamų, o jei susigriebiama vėliau, pavyzdžiui, likus mažiau nei 20 metų iki pensijos, gali prireikti tam skirti ir trečdalį gaunamų lėšų”, – skaičiavo A.Maždžierius.

O ar įmanoma dabar Lietuvoje užsitikrinti pakankamą pensiją vidutinę ir minimalią algą gaunantiems šalies gyventojams?

Gaunantiems nedideles pajamas ir neturintiems laisvų pinigų Š.Ruzgys patarė investuoti į save, į savo vertę – tam, kad atsirastų daugiau galimybių surasti geriau apmokamą darbą.

„Nereikėtų didelių vilčių sieti su „Sodra” ir būsima jos pensija – tie pinigai padės tik pragyventi.

Pagal atliktus apskaičiavimus prognozuojama, kad 2050 metais valstybės garantuojama pensija neviršys 28 procentų uždirbamo atlygio”, – tikino Š.Ruzgys.

„Jei dabar negalvojate apie ateitį, tai jos ir neturėsite”, – mėgsta kartoti mano garbaus amžiaus kaimynė. Sulaukusi pensijos ji, skirtingai nei jos bendraamžiai, nedejuoja ir neskursta. Mat dar jauna būdama ėmė ruoštis senatvei ir kaskart tam sugebėdavo atidėti nedideles sumas.

35 metų vyras, gaunantis vidutinį atlyginimą (Statistikos departamento 2011 metų IV ketvirčio duomenimis, atskaičiavus mokesčius jis buvo 1688,8 lito) nuo 2004 metų kaupia antrosios pakopos pensiją.

Sulaukęs pensinio amžiaus jis gaus 542 litų dydžio „Sodros” pensiją ir 422 litų dydžio antrosios pakopos pensiją. Kartu sudėjus jas abi pensija sieks 964 litus, arba 57 procentus jo gaunamo atlyginimo.

80 procentų atlyginimo dydžio pensija sudarytų 1351 litą.

Pasirinkęs trečiosios pakopos fondą šis vyras tokią pensiją užsitikrintų mokėdamas mėnesines 122 litų įmokas.

Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas

„Lietuvos gyventojai taip aktyviai įsitraukė į antrosios pakopos pensijų kaupimą iš dalies ir dėl to, kad nesijaučia tikri dėl valstybės galimybių ateityje mokėti pakankamą senatvės pensiją, o asmeninėje sąskaitoje pensijų fonde kaupiama suma suteikia didesnį užtikrintumą dėl ateities.

Tai lemia dar ir tai, kad mūsų valstybėje labai mažėja dirbančių skaičius, o žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, tad dirbantiems vis sunkiau išlaikyti gaunančius pensiją.

2004 m. prasidėjus pensijų reformai buvo iš anksto nustatytas ir įstatymuose aiškiai įtvirtintas pervedimų į gyventojų sąskaitas pensijų fonduose dydis, tad žmonės rinkosi dalyvavimą kaupime, remdamiesi įstatymais ir tuo, kas buvo deklaruota nuo pat reformos pradžios.

Tačiau kai valstybės biudžetui finansų krizės akivaizdoje pradėjo trūkti pinigų, politikai pasuko lengviausiu keliu ir žmonių mokamų socialinių mokesčių dalį, kurią jie pasirinko skirti kaupimui, nusprendė panaudoti biudžeto skylėms lopyti.

Nuo 2009 iki 2012 metų per tris kartus įmoka nuo 5,5 buvo sumažinta iki 1,5 procento.

Kaupiantieji pasijuto apgauti, tad Pensijų fondų dalyvių asociacija ir kai kurie paskiri jos nariai dėl pervedimų į pensijų fondus sumažinimo kreipėsi į Konstitucinį teismą. Nors šio valdžios veiksmo teisėtumą išsiaiškinti būtų svarbu kuo anksčiau, politikai ignoruoja raginimus paskubinti klausimo svarstymą Konstituciniame teisme ir, matyt, laukia kitos Seimo kadencijos. Šiuo metu teismo svarstymo laukiančių klausimų eilėje pastarasis yra 13 vietoje ir tikėtina, kad bus išnagrinėtas šiais metais.

Jei Konstitucinis teismas pripažintų, kad pervedimų į pensijų fondus mažinimas neatitinka Konstitucijos, Vyriausybei tektų kaupiantiesiems kompensuoti didžiulę sumą – jau dabar pervedimų nepriemokos yra pasiekusios apie 1,5 milijardo litų ir kiekvieną mėnesį ši suma auga.”

Lietuvoje šiuo metu veikia trijų pakopų pensijų sistema, tokia yra sukurta daugelyje Vidurio ir Rytų Europos valstybių, dalyje besivystančių šalių.

Tradicinė ir ilgiausiai egzistuojanti yra pirmoji pakopa – valstybės garantuojama ir mokama senatvės pensija.

Tai einamųjų įmokų ir išmokų sistema, kai dirbantys asmenys sumoka mokesčius, kurių dalis paskirstoma dabartiniams pensininkams.

Antrosios pakopos pensijų fondai – tai „Sodros” įmokos dalies kaupimo pensijų fondai.

Kaupti papildomą pensiją antrosios pakopos pensijų fonduose gali visi valstybiniu socialiniu draudimu apsidraudę asmenys, dar nesulaukę senatvės pensijos amžiaus.

Papildoma pensija kaupiama iš „Sodros” pervedamų lėšų – nustatyta dalis „Sodrai” sumokėtų mokesčių pervedama į privatų pensijų fondą.

Pensijų fonduose sukauptos lėšos tiesiogiai priklauso nuo atlyginimo ir „Sodrai” mokamų mokesčių – kitaip nei valstybinės socialinio draudimo pensijos, privačios pensijos dydis nėra ribojamas.

Pervestos lėšos yra investuojamos ir kaupiamos, iki žmogus sulaukia pensinio amžiaus, o jo sulaukus gauna dvi pensijas: iš „Sodros” ir iš privataus pensijų fondo.

Trečiosios pakopos pensijų fondai – tai papildomo savanoriško pensijų kaupimo sistema, į kurią investuojant galima pasinaudoti valstybės teikiama mokestine lengvata – deklaravus pajamas susigrąžinti iki 15 procentų sumokėtų įmokų (jei šios įmokos neviršija 25 proc. apmokestinamųjų pajamų).

Pasirinkus trečiąją pensijų pakopą galima susitarti su darbdaviu, kad jis vietoj premijų prie atlyginimo pervestų įmokas į darbuotojo sąskaitą pensijų fonde.

Kaupiamos lėšos tampa pensijų fondo dalyvio nuosavybe, o sukaupti pinigai yra paveldimi.

Sukauptas lėšas galima gauti visas iškart arba periodinėmis išmokomis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu šalyje yra vienas milijonas 278,5 tūkstančio dirbančių ir „Sodrai” socialinio draudimo įmokas mokančių žmonių.

Senatvės ir išankstines senatvės pensijas gauna 611 tūkstančių žmonių.

Statistika rodo, kad 2 dirbantys žmonės išlaiko vieną pensininką.

Vidutinė alga šiais metais Lietuvoje yra daugiau nei 2 tūkstančiai, o vidutinė pensija – daugiau nei 800 litų.

Šiais metais socialinio draudimo įmokos, tarp jų ir sveikatos draudimui, „Sodrai” sudaro 39,98–40,9 proc. atlyginimo.

Iš jų didžiausia dalis – 26,3 procento skiriama pensijų draudimui, sveikatos draudimui – 9, ligos ir motinystės draudimui – 3,4 procento.

Jei žmogus kaupia pensiją privačiuose fonduose, atėjus laikui gauti senatvės pensiją už tą laikotarpį, kai dalis socialinio draudimo įmokų buvo nukreipta kaupti, „Sodra” ją apskaičiuos proporcingai mažesnę.

Kiek senatvės pensija sumažės ir kokia ji bus, galima pasitikrinti pensijų skaičiuoklėje, nes tai labai individualu: priklauso nuo kiekvieno žmogaus pensinio stažo dydžio, kiek iš jo jis kaupia pensiją privačiuose fonduose, kokias pajamas turėjo, kokio dydžio įmokos buvo mokėtos, kokie buvo atskaitymai nuo jų į privačius fondus ir t.t.

Dalyvavimas kaupiant pensijas nemažina kitų socialinio draudimo išmokų (ligos, motinystės, nedarbo), taip pat dalyvaujantiems pensijų kaupime nemažinama netekto darbingumo pensija.

Nuo 2013 metų numatoma vienu procentu – vietoj 1,5 bus 2,5 – padidinti į antrosios pakopos privačius pensijų fondus „Sodros” pervedamą pensijų draudimo dalį.