Ryšius su savo tautiečiais jau senokai užmezgė norvegas Vidaras Bjerkelandas. Šis telekomunikacijų specialistas į Lietuvą atkako vos mūsų šaliai atkūrus nepriklausomybę. Vedęs lietuvę, jis nusprendė čia ir pasilikti.
Žmonos idėja nemirė
Vidaras padėjo žmonai darbuotis iš jos senelių paveldėtoje žemėje, Augustinų dvare jie abu įkūrė žirgyną. Žirgai ir jų veisimas buvo jo žmonos šviesaus atminimo Inos idėja.
Ina mirė prieš maždaug aštuonerius metus, tačiau žirgynas išliko. Vidaro kontaktai su norvegais – taip pat.
Pasak Augustinų dvaro vadybininkės Gražinos Alijošiūtės, per metus žirgyne prižiūrima ir treniruojama apie 15–20 norvegų žirgų.
Skandinavų verslo logika paprasta. Juk paruošti sportinius žirgus, galinčius startuoti, Lietuvoje yra daug pigiau nei anapus Baltijos.
Norvegai atveža ir kumeliukus, dar nesulaukusius vienų metų, ir veislines Amerikos ristūnų kumeles. Pastarosios žirgyne lieka ilgam. Jos čia yra ir kergiamos. Tad apskritai dauguma „norvegiškų” kumeliukų pasaulį išvysta šio dvaro žirgyne.
Augina iki dvejų metų
„Maždaug nuo pusantrų metų su žirgais pradeda dirbti treneris. Jie pratinami prie pakinktų, vėliau vedami į vaikštynes.
O kai apsipranta ir prie pakinktų, ir prie vadeliojimo, kinkomi į vežimą”, – aiškino G.Alijošiūtė.
Maždaug poros metų, jau įpratinti prie kinkinio Amerikos ristūnai grąžinami savininkams į Norvegiją. Ten jiems parenkamas treneris ir žirgai pradeda dalyvauti lenktynėse.
„Sunkumų kyla nebent dėl to, kad Lietuvoje mažai teliko gerų trenerių. Tokių, kurie moka treniruoti ristūnus.
Dauguma jų emigravo ir šiuo metu dirba užsienyje. Beje, dažniausiai – Norvegijoje”, – užsiminė G.Alijošiūtė.
Aplanko kas mėnesį
Nors Lietuvoje žirgynų – kone septyniasdešimt, užsieniečiai savo arklius patiki vos vienam kitam.
Bene vienintelis Klaipėdos rajone esantis „Horsemarket” žirgynas prižiūri ir išjodinėja iš Vokietijos ir Belgijos atgabentus sportinius žirgus.
„Treniruojame užsieniečių žirgus. Paprastai tokių žirgų, kurių šeimininkai įsikūrę užsienyje, žirgyne būna daugiau nei pusė: apie 25–30.
Savininkai paprastai patys nė neužsėda ant savo žirgų. Gal juos laiko labiau dėl prestižo?
Tačiau savo žirgus jie aplanko kartą arba porą kartų per mėnesį”, – pasakojo „Horsemarket” žirgyno vadybininkė Rūta Venckutė.
Draugystė su suomiais nutrūko
Savo arklius žirgynui patiki ir lietuviai.
Daugeliui jų patiems neužtenka įgūdžių, tad savininkai moka pinigus ne tik už gardą bei žirgo priežiūrą, bet ir už tai, kad specialistai tinkamai parengtų jų žirgą.
„Būta ir įdomių istorijų. Antai suomiai mūsų žirgyne laikė savo žirgus, kuriais jodavo mūsiškė raitelė.
Jie finansiškai parėmė ir jojikę, kuri dalyvaudavo turnyruose ir Lietuvoje, ir Suomijoje, ir Vokietijoje. Tačiau vėliau draugystė baigėsi – suomiai atsiėmė žirgus”, – pasakojo R. Venckutė.
Skirtingai negu ristūnai, šuoliams per kliūtis ar dailiajam jojimui skirti žirgai treniruoti pradedami tik tuomet, kai galutinai subręsta.
Todėl iš Vokietijos ir Belgijos į žirgyną atvežami jau trimečiai arkliai.
Tol, kol parengiami startuoti, Lietuvoje jie praleidžia pusmetį ar metus.
Iš Lietuvos – į Rusiją
Per mėnesį žirgo priežiūra ir treniravimas „Horsemarket” žirgyne kainuoja apie 1400 litų. Savininkams papildomai tenka mokėti už žirgų kaustymą, o jei žirgai suserga – ir už vaistus bei veterinarų paslaugas.
„Lietuvoje paruošti žirgus ir konkūrinio, ir dailiojo jojimo turnyrams pigiau nei užsienyje.
Be to, vokiečiai ar belgai stengiasi parduoti jau parengtus žirgus pirkėjams Rusijoje. O tų, kurių neparduoda, parsiveža atgal”, – pasakojo R. Venckutė.
Švedai nutraukė ryšius
Vadeliotojas ir treneris Juozas Kvakšys, ristūnų lenktynėse su savo žirgu Granatu nuskynęs ne vieną pergalę, kasdien praveria Kalnalaukio kaime (Širvintų r.) esančio žirgyno duris.
Šiuo metu J. Kvakšys prižiūri tik keletą savo žirgų. Nors ne taip seniai ristūnai, treniruojami bendrovės „Žirgynas” hipodrome, turėjo galimybę palenktyniauti ir su jaunais, dar prie kinkinio pratinamais Amerikos ristūnų veislės žirgais iš Švedijos.
Šiuo metu žirgyne nebeliko komercinių žirgų – tokių, kuriuos užsieniečiai atveždavo tam, kad ristūnai už deramą užmokestį būtų ne tik šeriami, prižiūrimi, bet ir pratinami prie kinkinio, o vėliau parengiami varžyboms.
Tai suteikė galimybę iš šalies užsidirbti ir pačiam žirgynui. Tačiau ryšiai su žirgų savininkais iš Švedijos nutrūko.
„Nežinau, kodėl švedai nustojo mums vežti kumeliukus.
Galbūt įmonė, kuri tuo vertėsi, nutraukė veiklą. Juk ne vienus metus su jais bendradarbiavome ir sugebėjome įtikti.
Savininkai buvo patenkinti, nes mūsų treniruoti ristūnai ir Lietuvoje, ir Švedijoje pasiekdavo gerų rezultatų”, – sakė J.Kvakšys.
Į žirgyną būdavo atvežami nuo kumelių vos atjunkyti 7–8 mėnesių kumeliukai, kurie užsibūdavo čia maždaug porą metų.
Reikia nemažai pinigų
Vis dėlto J. Kvakšys apie žirgininkystę pasakoja neslėpdamas apmaudo: „Jos padėtis Lietuvoje apgailėtina. Ristūnai bemaž niekam neberūpi.”
Galbūt ir todėl, kad žirgų priežiūra yra brangi.
Per metus vien pašarams reikėtų bent 6–10 tūkst. litų. Pinigų dar tenka atseikėti kaustymui, prireikus – ir vaistams bei veterinarijos gydytojo paslaugoms.
Brangus ir inventorius. Pavyzdžiui, sportinis vežimas kainuoja apie 5200–6000 litų, nauji pakinktai – apie 1000 litų.
„Lietuvoje jų niekas nebegamina. Tiesa, tai nesukelia ypatingų sunkumų, nes inventoriaus užsisakyti galima ir iš užsienio pardavėjų katalogų.
Didžiausia bėda – pinigai. Norint įsigyti žirgą ir visa, ko jam prireiks, reikėtų ilgokai taupyti”, – aiškino J.Kvakšys.
Jo teigimu, žirgą Lietuvoje galima įsigyti ir už 5 tūkst. litų. Tačiau pigiausi ristūnai, iš kurių galima tikėtis gerų rezultatų Europos hipodromuose, kainuoja per 100 tūkst. litų.
Užauginti, įpratinti prie kinkinio ar raitelio žirgai iš Lietuvos grąžinami šeimininkams užsienyje. Norvegai, belgai ar vokiečiai Lietuvą žirgų treniruotėms renkasi norėdami sutaupyti: juk pas mus žirgų priežiūra gerokai pigesnė nei užsienyje.
Vežioja žirgus pirmyn ir atgal
Maždaug prieš šešerius metus tuometė Lietuvos ristūnų sporto asociacija buvo sudariusi sutartį su prancūzų bendrove „Cheval Français”.
Pagal specialią programą iš jos lengvatinėmis sąlygomis iki šiol perkamos prancūzų ristūnų veislės kumelės, kurių palikuoniai galėtų sėkmingai startuoti tarptautinėse ristūnų lenktynėse.
Pagal sutartį iš prancūzų nupirkta 60 kumelių. Tačiau šiuo metu visa jų banda prižiūrima Prancūzijoje. Jos neatgabenamos į Lietuvą vien dėl to, kad ten yra kergiamos.
Užtat paaugę iki 6–7 mėnesių ir jau atjunkyti kumeliukai atvežami į Lietuvą ir Utenos žirgyne pamažu yra rengiami startams.
„Auginame ne prancūzų, bet savus žirgus. Mūsų vadeliotojai juos turi apšildyti – įpratinti prie kinkinio, o ilgainiui pradeda ir treniruoti.Patys geriausi ristūnai grąžinami į Prancūziją ir lenktyniauja jos hipodromuose”, – sakė Lietuvos ristūnų sporto sąjungos prezidentas Arūnas Cicėnas.
Paruošti žirgus startams Prancūzijoje ar, tarkim, Norvegijoje yra 3–4 kartus brangiau nei Lietuvoje. Per mėnesį žirgo priežiūra Prancūzijoje kainuoja 1000 eurų, o Lietuvoje – apie 1000 litų.