Pasak jų, tai atskleidė 36 Europos valstybėse Europos saugos ir
sveikatos darbe agentūros užsakymu atliktas tyrimas. Jo duomenimis,
Lietuvoje tai, kad yra labai gerai informuoti apie saugos ir sveikatos
pavojus, atsakė 24 proc. apklaustųjų, gana gerai informuoti - 48
proc. Į klausimą, kaip mano, ar pranešus atsakingam asmeniui apie
saugos ir sveikatos problemą darbovietėje, bus į tai atsižvelgta,
52 proc. atsakė, kad tuo yra visiškai įsitikinę, 24 proc. - labiau
įsitikinę, nei įsitikinę.
Tyrimo metu buvo apklausta apie 1000 Lietuvos piliečių, o pats
tyrimas buvo atliekamas pernai spalio 25 - lapkričio 14 dienomis.
„Tendencijos yra gerėjančios ir nėra taip, kad vakar buvo
kitaip, o šiandien geriau. (...) Jeigu mes šiandien turime
rezultatus, kad daugiau negu pusės darbuotojų, kurie buvo apklausti,
pasiūlymai dėl sveikatos ir saugos įvertinami įmonėje ir
įgyvendinami, tai yra didžiulis rezultatas, nes prieš keletą
metų, 3-5 metus, tokia situacija galėjo būti tik 10 proc. atvejų“,
- antradienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė Valstybinės
darbo inspekcijos vadovas Vilius Mačiulaitis.
„Jeigu šiandien mes sakome, kad daugiau negu pusė darbuotojų
(žino darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus - BNS ), iš
kurių 30 proc. sako, kad labai gerai žino darbuotojų saugos ir
sveikatos reikalavimus, tai prieš keletą metų mes turėjome
proporcijas visai kitokias: 30 proc. apskritai kažką girdėję, o
kas gerai žino, tai tokių 10-20 proc.“, - aiškino Valstybinės
darbo inspekcijos vadovas.
Spaudos konferencijoje buvo pristatyta Europos saugos ir sveikatos
darbe agentūros rengiama kampanija, vyksianti dvejus metus, kuomet
bus siekiama skatinti bendradarbiauti darbuotojus ir darbdavius saugos
srityje.
„Norėtume, kad įmonės atkreiptų dėmesį į pagrindinę
žinią, kad turime dirbti visi kartu, tikimės, kad išsiplėtos
socialinis dialogas tarp darbuotojo ir darbdavio. Labai norisi gauti
praktinių žinių iš įmonių, kad galėtume perduoti kitoms
įmonėms“, - aiškino Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros
Lietuvos ryšių punkto koordinatorė Nerita Šot.
Anot Valstybinės darbo inspekcijos vadovo, Lietuvoje kasmet nuo
nelaimingų atsitikimų darbe nukenčia nuo 2,5 iki 3 tūkst.
žmonių, apie 200 žmonių žūsta arba praranda sveikatą apskritai.
Jo teigimu, Lietuvoje egzistuoja problema, kad per mažai yra
fiksuojama „lengvų nelaimingų atsitikimų“ - tokių atsitikimų,
kuomet nėra nukentėjusiųjų ar sužalojimai yra nedideli. Be to,
anot V.Mačiulaičio, nėra teisinga, kad aukščiausi bendrovių
vadovai beveik nedalyvauja sprendžiant saugos klausimus.
Lietuvos Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius
Danas Arlauskas siūlė, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti
prevencinei veiklai, ir tvirtino, kad prie darbdavio ir darbuotojo
bendradarbiavimo turėtų prisijungti ir viešieji asmenys. Jis sakė,
kad tam galėtų būti įkurtas ir Darbų saugos institutas.