Pirmadienį investuotojai nerimavo, kad vadinamoji fiskalinės drausmės sutartis pradeda irti. Jų nerimą paskatino tai, kad sekmadienį socialistas Francois Hollande'as pirmajame prezidento rinkimų ture įveikė Nicolas Sarkozy. Rinkimų kampanijos metu F. Olandas pažadėjo persvarstyti sutartį, kad didesnis dėmesys būtų skiriamas ne taupymui, o augimui. Tuo tarpu Nyderlanduose vyks pirmalaikiai rinkimai, nes šalies mažumos vyriausybė subyrėjo žlugus deryboms dėl taupymo priemonių.
Be to, Ispanija ir vėl nugrimzdo į recesiją, o iš „Markit“ pirkimo vadybininkų indekso rezultatų galima spręsti apie regiono ekonomikos susitraukimą.
Sakydama kalbą Berlyne A. Merkel konkrečiai neįvardino fiskalinės sutarties, tačiau pažymėjo, kad ankstyvaisiais savo metais Vakarų Vokietija beveik neturėjo skolų, ir teigė, kad šalis turi ir vėl tai pasiekti.
„Noriu pasakyti aiškiai - mes neteigiame, kad taupymas išsprendžia visas problemas, tačiau jeigu namuose kalbate apie tai, kad norite gyventi pakenčiamai, viena iš pirmųjų sąlygų yra tai, kad turite išsiversti su gaunamomis lėšomis“, - sakė A. Merkel.
Vokietijos biudžeto deficitas yra kur kas žemesnis nei planinis 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis, tačiau jos skola sudaro 81,2 proc. BVP ir gerokai viršija oficialų 60 proc. limitą.
Užsienio reikalų ministras G. Westerwelle antradienį sakė, kad „susitarti pavyko po ilgų derybų. Sutartis būtina. Tai, dėl ko susitarėme Europoje, kad įveiktume skolų krizę, galioja ir nepriklausys nuo rinkimų rezultatų. Vyriausybės dirba savo šalims, o ne sau“.