Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje, kurią
trečiadienį posėdyje svarsto Vyriausybė, teigiama, kad iki 2020
metų įgyvendinus strategijoje numatytas iniciatyvas, bus
užtikrinamas patikimas energijos tiekimas bei stabilesnės ir
konkurencingos kainos.
„Strategijoje numatytų iniciatyvų, reikalingų energetinei
nepriklausomybei pasiekti, įgyvendinimas valstybės sektoriui
kainuotų 11–13 milijardų litų, įskaitant valstybės įmonių
lėšas, Europos Sąjungos struktūrinius fondus ir kitą tarptautinę
paramą. Papildomi 11–14 milijardų litų būtų skiriami privačių
investuotojų. Šios investicijos kasmet leis sutaupyti po 3–4
milijardus litų, išleidžiamų energijos išteklių importui
(dabartinėmis kainomis tai sudaro 3–4 proc. BVP)“, - teigia
Energetikos ministerija.
Be to, įgyvendinus numatytas iniciatyvas, kiekvienam namų ūkiui
kasmet apie 500 litų sumažės šildymo kaštai, bus sukuriama 5–6
tūkst. nuolatinių darbo vietų energetikos sektoriuje, investicijos
skatins ekonomiką statybų ir paslaugų sektoriuose, rašoma
dokumente.
Pasak strategijos, 1000 megavatų galios elektros jungtis su
Lenkija „LitPol Link1“ iki 2020 metų Lietuvoje kainuos 485 mln.
litų, o papildoma antroji 700–800 MW jungtis „LitPol Link 2“,
kurią numatoma nutiesti iki 2018 metų, - dar 380 mln. litų.
700 megavatų galios Lietuvos–Švedijos elektros jungtis
„NordBalt“ kaina Lietuvoje – iki 800 mln. litų.
Lietuvai siekiant atsijungti nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS
elektros energetikos sistemos, reikėtų statyti papildomą keitiklį
pasienyje su Kaliningrado sritimi - jis būtų statomas, priklausomai
nuo Rusijos sprendimo dėl srities darbo sinchroniniu ar asinchroniniu
režimu su kontinentinės Europos tinklais. Galimo keitiklio pasienyje
įrengimo projektas kainuotų apie 250 mln. litų.
„Tačiau jei bus sutarta su Rusija, kad Kaliningrado sritis kartu
su Baltijos šalimis jungtųsi prie Europos rinklų darbui
sinchroniniu režimu, papildomo keitiklio įrengti nereikėtų“, -
rašoma strategijoje.
Be to, Lietuva stiprins savo elektros vidaus tinklą, reikalingą
sinchroniniam darbui su Europos tinklais ir stabiliam Visagino
atominės elektrinės veikimui, todėl perdavimo tinklams stiprinti
šiaurės–pietų kryptimi reikės dar 300–700 mln. litų.
„Visoms elektros energetikos sektoriaus svarbiausioms iniciatyvoms
įgyvendinti iki 2020 metų reikės 13–14 mlrd. litų investicijų
(įskaitant valstybės įmonių lėšas, Europos Sąjungos
struktūrinius fondus ir kitą tarptautinę paramą). Sinchroniniam
darbui su Europos tinklais užtikrinti ir Visagino atominės
elektrinės statybai yra skiriamas aukščiausias prioritetas“, -
rašoma strategijos projekte.
Didinant efektyvumą šilumos sektoriuje, Energetikos ministerijos
vizija iki 2020 metų yra 30–40 proc. sumažinti šilumos energijos
vartojimą pastatuose, daugumą jų renovavus. Tokiu atveju sumažės
šilumos gamybai skirtų dujų vartojimas, todėl kasmet šalis
sutaupys po daugiau kaip 400 mln. litų, o gyventojai - apie 600 mln.
litų.
„Pastatų renovacijos darbams reikės apie 5–8 mlrd. litų.
Renovavimo darbai bus finansuojami valstybės, Europos Sąjungos
fondų ir gyventojų lėšomis. Planuojama, kad šios investicijos
atsipirks per 10 metų“, - rašo dokumento autoriai.
Anot strategijos autorių, šiuo metu didžioji dalis Lietuvoje
suvartojamo kuro ir energijos yra importuojama, o sustabdžius
Ignalinos atominę elektrinę, Lietuva nebepajėgia patenkinti savo
elektros energijos poreikių konkurencingomis kainomis. Be to,
elektros tinklai nėra sujungti su Europos elektros energetikos
sistemomis, todėl importuoti elektrą Lietuva gali tik iš kelių
valstybių.
„2020 metais ne mažiau kaip pusė reikalingos energijos bus
pagaminama šalies viduje, o trūkstami energijos ištekliai –
importuojami iš skirtingų šaltinių. Nauji elektros energijos
gamybos pajėgumai bei elektros ir dujų jungtys su ES tinklais
užtikrins pakankamą energijos paklausos šalies viduje tenkinimą ir
leis pasinaudoti visais ES vieningos energijos rinkos teikiamais
privalumais“, - teigiama strategijoje.
Tarp didžiausių Lietuvos planuojamų energetikos projektų -
naujos atominės elektrinės statybos, suskystintų gamtinių dujų
terminalas, elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, Lietuvos elektros
tinklų sinchronizavimas su Europos šalių elektros tinklais,
dujotiekis su Lenkija, požeminės dujų saugyklos statybos.
Seimas pernai lapkritį grąžino Vyriausybei taisyti naująją
strategiją, kuri nustato pagrindinius Lietuvos energetikos sektoriaus
tikslus bei jų įgyvendinimo kryptis iki 2030 metų bei nubrėžia
energetikos sektoriaus viziją iki 2050 metų.
Patvirtinus Nacionalinę energetikos strategiją Seime, būtų
rengiamas ir tvirtinamas Strategijos įgyvendinimo planas, kuriame bus
konkretizuojamos Strategijos įgyvendinimo nuostatos ir konkretūs
projektai, numatomi investiciniai poreikiai.
Šiuo metu galiojanti Nacionalinė energetikos strategija buvo
patvirtinta 2007 metais.