Kelmės rajone Medinio ežero pašonėje praėjusį rudenį jurtą pasistatęs verslininkas Darius Kuzminskas joje peržiemojo ir šalia pradėjo kurti poilsiavietę. Šiuo metu čia jau stovi trys jurtos, o netrukus iškils dar dvi.
„Galėčiau statyti įprastus medinius namus - taip būtų pigiau, tačiau jurtos, ekologiškas gyvenimo būdas, tapo mano hobiu. Jose visai kitaip miegi, ilsiesi“, - aiškino D. Kuzminskas.
Maždaug 40 kvadratinių metrų ploto jurta savo erdve prilygsta įprastam dviejų kambarių butui. Tik iš pirmo žvilgsnio daugeliui lankytojų šis statinys atrodo mažas ir palaikis – it palapinė. Tačiau pravėrę įprastas rakinamas duris jie patenka į erdvų būstą, su medinėmis grindimis, virtuve, židiniu, stoglangiu. Už sienos atskirtas dušas ir tualetas, o lubų aukštis siekia tris metrus.
Pati jurta - aptraukta neperšlampančiu audeklu ir stovi ant tvirto medinio pagrindo, kuris yra gerai apšiltintas bent 20 centimetrų izoliaciniu sluoksniu. Tokio būsto tikrai nenuneš vėjas.
D. Kuzminskas planuoja jurtų sienas iškloti antru veltino sluoksniu, tuomet net ekstremalios oro sąlygos čia bus nebaisios.
„Kai lauke 15 – 20 laipsnių šalčio, krosnelė patalpas prišildo dar pakankamai. Tačiau komforto mažiau. Įrengus antrą sluoksnį, jurtoje bus nebaisūs ir 30 laipsnių šalčiai.
Be to, jurta tarsi palapinė, jai statyti leidimų nereikia. Tačiau kaina už kokybiškai pastatytą ir normaliai įrengtą jurtą gali ir šokiruoti tuos, kurie įsivaizduoja, kad tai pigus būstas – 50 tūkstančių litų.
Neįprastus statinius D. Kuzminskui statyti padeda jurtų pradininku Lietuvoje vadinamas avių ūkio šeimininkas Antanas Poška.
Ūkininkas, pradėjęs auginti avis, ilgai svarstė, kaip panaudoti krūvas vilnos. Įsigijęs apgriuvusias fermas, vieną pastatą pavertė vilnos perdirbimo gamykla. Vilnos vėlimo aparatą A. Poška sukonstravo pats.
Kai per krizę verslas sustojo A. Poška turėjo laiko mąstyti apie neįprastą statinį. Internete netrūko jurtos karkaso brėžinių, tačiau informacijos, kaip surinkti jurtą, buvo per mažai. Dėl to vyras gerokai privargo, kol pastatė pirmąją jurtą.
„Buvo nemažai vargo, kol pagaminau tinkamą veltinį. Reikia atitaikyti temperatūrą, nustatyti muilo santykį, kad veltinio kokybė būtų gera. Jei vanduo per karštas – veltinis bus retas, persišviečiantis, jei per šaltas – visiškai nesivels.
Gaminant jurtas svarbu ne tik veltinis. A. Poška domėjosi, skaitė literatūros apie šių būstų gamybą. Karkasas iš eglinių juostelių kalamas taip, kad keliantis į kitą vietą būtų nesunku jas sustumti (kaip armoniką), taip patogiau pervežti.
Jurtoje įtaisytos durys, jos būtinai turi vertis į vidų, kad žiemą jas uždengus veltiniu netrukdytų atidaryti. Kaimo turizmo sodyboms skirtose jurtose įstatys erdvius langus, tad poilsiautojai galės gėrėtis natūralia aplinka.
„Žmonės prisistato plastiko namų, kuriuose gyventi – katorga. O jurta – gyvas, „kvėpuojantis“ namas. Galima sakyti, kad tai tikra ligoninė, kurioje ypatingas mikroklimatas“, – jurtų meistras tvirtina, jog veltinio name nebūna nei per sausa, nei per drėgna.
„Vilnos veltinį pats suveliu iš avių vilnos. Pats jurtos karkasas statomas laikantis tam tikro eiliškumo ir taisyklų, be kurių būtų neįmanoma jos pastatyti. Na, o paskui tvirtinamas veltinis ir apsauginis audinys. Jurta vasarą viduje išlaiko vėsą, o žiemą – šilumą. Joje galima gyventi ar poilsiauti ištisus metus“, - tvirtina ūkininkas.
Dar vienas jurtos privalumas – itin trumpas statybų laikas. Žinoma, pastatymo trukmė priklauso nuo būsto dydžio. Tačiau palyginti su kitais statybų būdais, jurtą suręsti galima laai greitai – užtenka savaitės.