„Vienas iš prioritetų šiais metais - ieškoti būdų, kaip
apriboti denatūratų atėjimą į mūsų rinką ir jų pavertimą
kosmetiniais gėrimais - bus ribojimas falsifikuotų alkoholinių
gėrimų ir taip vadinamų kosmetinių produktų: kosmetinio spirito
ir burnos skalavimo skysčių, kurie realiai nenaudojami niekam kitam,
kaip tik vartojimui į vidų. Šioje srityje yra kai kurių spragų“,
- trečiadienį Biudžeto ir finansų komitete vykusiame pasitarime
sakė ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas prieš
metus yra siūlęs apsvarstyti galimybę apmokestinti alkoholio
turinčią geriamąją kosmetiką - losjonus ir odekolonus. Apie tai
departamento vadovai buvo užsiminę Seimo Ekonomikos komitete ir
siūlė, nustačius tam tikrą mokestį, pabranginti šią produkciją
iki pigiausiai kainuojančio alkoholinio gėrimo.
2009 metų gegužę net Trišalė taryba buvo nutarusi siūlyti
Vyriausybei apmokestinti alkoholio turinčius skysčius tiek pat, kiek
šiuo metu apmokestinti įvairius alkoholio turinčius skysčius -
burnos gaiviklius, kuriuos pardavinėja kioskai, iki tų dydžių,
kaip apmokestintas visas likęs stiprus alkoholis.
Dabar alkoholis, naudojamas geriamojoje kosmetikoje, nėra
apmokestinamas. Iki 2004 metų, kai Lietuva įstojo į Europos
Sąjungą, tokioms šalyje realizuojamoms prekėms galiojo vadinamasis
„apyvartos mokestis“, kuris priklausė nuo produkto stiprumo ir
kainos.