„Šalies versle vyrauja panašios tendencijos, kaip ir privačių klientų sektoriuje: „draudžiuosi, jei to reikalauja bankas, išperkamosios nuomos bendrovė ar valstybė“. Verslo srityje šį sąrašą dar papildo verslo partneris ar užsakovas, kuris reikalauja, kad tiekėjas būtų apsidraudęs“, – sako draudimo bendrovės „If“ įmonių turto draudimo produkto vadovas Saulius Baranauskas.
Toks požiūris nepadeda užtikrinti, kad verslas būtų saugus ir nepatirtų didelių finansinių nuostolių. Verslo nutrūkimo, civilinės atsakomybės ir įmonės turto draudimas laikomi vadovėliniais verslo rizikos valdymo pagrindais, tačiau mūsų šalyje paplitęs tik turto draudimas, šiek tiek dažniau draudžiamasi bendrosios ar produkto civilinės atsakomybės draudimu, o nuo verslo ir gamybos nutrūkimo rizikos apsisaugoję vos 2 proc. įmonių.
Siekiant įvertinti nuostolius dėl nutrūkusio verslo, reikia apskaičiuoti bendrovės sutartinius įsipareigojimus dėl tiekiamos produkcijos kiekio ir galimus nuostolius bei sankcijas, kurie atsirastų, jeigu šie įsipareigojimai tam tikrą laiką nebūtų vykdomi.
Dauguma didesnės žalos atvejų verslo įmonėse susiję ir su gamybos nutrūkimu. Jeigu gaisro metu sunaikinami įrenginiai, prireikia laiko jiems pakeisti, o iki tol gamyba sustoja ir kiekviena prastovos diena reiškia nuostolius. Taip gali kilti net įmonės bankroto grėsmė.
Dažniausiai verslas ar gamyba priverstinai sustoja dėl gaisro. Kita dažna prastovų priežastis yra gamtinių jėgų, konkrečiai – stipraus vėjo, sukelti nuostoliai.