Tačiau kad toks sprendimas ketvirtadienį būtų priimtas Kauno
miesto taryboje, pasipriešino Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje
Rasa Noreikienė. Ji pasiūlė visai išbraukti iš Tarybos darbotvarkės
klausimą dėl „Romuvos“ akcijų perpirkimo.
„Valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir disponavimo
įstatyme teigiama, jog savivaldybės biudžeto lėšos negali būti
naudojamos vertybinių popierių įsigijimui iš privačių asmenų. Netgi
nėra mechanizmo, kaip nustatyti perkamų akcijų kainą“, - sakė
Vyriausybės atstovė.
Meras pripažino, jog įstatymo nuostatos yra suprantamas
dalykas, jų reikia laikytis, bet yra ir kilnus tikslas - išpirkti
akcijas. Kai savivaldybė taptų „Romuvos“ vienvalde šeimininke,
tuomet įsteigta viešoji įstaiga „Romuva“ galėtų įgyvendinti menų
centro įkūrimo projektą, gaudama ir Europos Sąjungos paramos lėšų.
Nupirkus akcijas bus galima taikos sutartimi baigti tebesitęsiantį teisminį ginčą tarp kino teatro „Romuva“ bei jį prieš dešimtį metų išsinuomavusios bendrovės „Rosh“.
„Du kartus savivaldybė atliko akcijų vertinimą, vertintojai
nustatė jų galimas kainas - 230 tūkst. ir 270 tūkst. litų. R.
Šalūgos samdyti vertintojai jo akcijas vertino 350 tūkst. litų. Gal
ir galima derėtis dėl akcijų mažesnės kainos“, - aiškino Kauno
meras.
Jis teigė, kad pasirašiusi akcijų pirkimo - pardavimo sutartį
savivaldybė taptų vienintele kino teatro „Romuva“ savininke ir
turėtų galimybę priimti sprendimus dėl bendrovės valdymo bei jos
pertvarkymo į viešąją įstaigą. Vėliau ji siektų pritraukti
europinių lėšų kino teatro pastato būklei pagerinti.
ELTA primena, jog 2002 metais Kauno miesto taryba sutiko
dešimčiai metų išnuomoti „Romuvos“ kino teatrą (kino filmams
demonstruoti) privačiam investuotojui - su (dabar jau mirusiu)
Šabtajumi Kalmanovičiumi susijusiai bendrovei „Rosh“. Jai atstovavo
R. Šalūga.
Su juo kino teatro nuomos sutartį, ne tokią, koks buvo Kauno
miesto tarybos patvirtintas sutarties projektas (tai tik 2009
metais nustatė Gedimino Kaminsko vadovaujama savivaldybės
Antikorupcijos komisija), pasirašė tuometinis kino teatro
direktorius Gediminas Juodeika. Apie sutarties pakeitimą kino
teatro direktorius neinformavo nei savivaldybės, nei tuometinio
Kauno mero Eriko Tamašausko.
G. Juodeika netgi paskui nurodė, kuriam konkrečiai pirkėjui
parduoti, be jokio tokiais atvejais būtino konkurso, dalį kino
teatro patalpų pusrūsyje, kad būtų lėšų likviduoti „Romuvos“ skolas
„Sodrai“ ir valstybei. Mat dėl skolų kaip tik buvo areštuota dalis
patalpų.
Nuomininkė bendrovė investavo kelis šimtus tūkstančių litų į
kino teatro remontą bei įrangą, tačiau prieš keletą metų, kai
„Romuvą“ nukonkuravo „Akropolis“ su moderniomis kino salėmis,
senajame kino teatre Laisvės alėjoje nustota demonstruoti filmus.
Nešildomos patalpos buvo apleistos, nenaudojamos. Dėl to Kauno
menininkai rengė protesto akcijas, ragindami savivaldybę skubiai
gelbėti „Romuvą“.
Iš pradžių už savo akcijas R. Šalūga iš savivaldybės užsiprašė
nemenką sumą - daugiau nei milijoną litų, skaičiuodamas ir esą
negautas pajamas. Praėjusių metų pabaigoje verslininkas pasiūlė
savivaldybei akcijas įsigyti už 620-670 tūkst. litų.
Savivaldybės darbo grupės ir verslininko derybų metu sutarta
dėl gerokai mažesnės kainos - savivaldybei paprastąsias vardines 5
litų nominaliosios vertės „Romuvos“ akcijas pasiūlyta įsigyti už
350 tūkst. litų, atsiskaitant per 2012-2013 metus.
Darbo partijos atstovo Kauno miesto taryboje Gintaro Jono
Furmanavičiaus teigimu, jeigu įstatymas vienareikšmiškai numato,
kad toks veiksmas negalimas, tai reikia to įstatymo ir
nepažeidinėti.
„Kam savivaldybei mėtyti pinigus už visiškai bevertį akcijų
kiekį?“ - retoriškai klausė G. J. Furmanavičius.
Tačiau jo kolega miesto Taryboje - Lietuvos liberalų ir centro
sąjungos narys Arvydas Garbaravičius, išklausęs mero argumentus
apie būtinybę įsigyti akcijų, kad vėliau būtų galima prašyti ES
paramos kino teatrui atgaivinti, pasiūlė „įvesti į procesą
tarpininką“. Taip, kaip miesto biudžeto lėšomis remiant krepšinį,
tarpininke yra savivaldybės iniciatyva įsteigta viešoji įstaiga.
„Per tą tarpininką ir bus galima perduoti pinigus už „Romuvos“
akcijas“, - sakė A. Garbaravičius.
Vyriausybės atstovė tokio siūlymo nekomentavo.
Nepaisydami Vyriausybės atstovės perspėjimo, Kauno politikai
pritarė sprendimui už 350 tūkst. litų perpirkti verslininkui R.
Šalūgai nuosavybės teise priklausančias kino teatro „Romuva“
akcijas ir taikos sutartimi baigti teisminį ginčą tarp kino teatro
„Romuva“ bei UAB „Rosh“.
„Šis sprendimas yra jau anksčiau, pernai gruodį, priimto
Tarybos sprendimo tęsinys. Tai būtų akcijų perpirkimas, o ne
investicija į komercinį objektą, todėl įstatymas, draudžiantis
savivaldybėms investuoti, nebus pažeistas“, - teigė sprendimo
projektą pristatęs savivaldybės administracijos direktoriaus
pavaduotojas Dainius Ratkelis.
Už akcijų paketą bus atsiskaityta per šiuos bei ateinančius
metus, šiemet išmokant apie 100 tūkst. litų, kitąmet - apie 250
tūkst. litų. Verslininkas R. Šalūga sutiko teisminį ginčą baigti
taikiai.