Jo teigimu, Lietuvos bankų sistema per pastaruosius ketverius metus išgyveno du didžiulius sisteminius sukrėtimus - 2008 m. pasaulinę finansų krizę ir 2011 m. įvykusį „Snoro“ banko žlugimą. Po jų sistema veikia kaip ir anksčiau, tačiau ji niekada nebebus tokia, kokia buvo.
„Snoro“ uždarymo šokas buvo kur kas reikšmingesnis įvykis, kurį Lietuvoje veikiantys bankai atlaikė puikiai (...), tačiau sistema nebebus tokia, kokia ji buvo, ir tie giluminiai pokyčiai mūsų laukia, kuriuos teks įgyvendinti“, - diskusijoje „Lietuvos bankininkystė po „Snoro“: pamokos ir prognozės“ kalbėjo jis.
S. Kropo teigimu, 2011 m. Lietuvos bankų sistema neteko vieno banko ir net 283 bankų skyrių.
„Dėl „Snoro“ mes netekome apie trečdalį skyrių Lietuvoje“, - pabrėždamas, kad tų pačių metų pavasarį jų buvo 703, sakė jis.
Vis dėlto S. Kropas pažymėjo, jog bankų skyrių Europoje taip pat mažėja dėl augančio internetinės bankininkystės populiarumo - 2009-2010 metais jų sumažėjo 1,9 proc.
„Bankų skyrių Europoje taip pat mažėja - per metus jų sumažėjo beveik 2 proc. Ta tendencija yra visose Europos valstybėse“, - sakė jis.
Lietuvos bankų asociacijos prezidento teigimu, per 2011 m. bankų turtas sumažėjo 3,01 mlrd. litų, iki 78,32 mlrd. litų, o paskolų portfelis - 4,39 mlrd. litų, iki 53,8 mlrd. litų. Per 2012 m. pirmąjį ketvirtį jis sumažėjo dar 0,3 mlrd. litų ir šiuo metu sudaro 53,55 mlrd. litų.
Fiksuojamas ir per metus sumažėjęs indėlių portfelis bankuose (2,64 mlrd. litų), tačiau šiemet jis padidėjo 140 mln. litų ir dabar sudaro 42,78 mlrd. litų.
„Dalis šiame banke buvusių indėlių, tiesa, vėl sugrįžo į bankų sistemą, tačiau dalis lėšų vis dėlto buvo išimtos, dalis pakliuvo į nefinansinių institucijų apskaitą, todėl „Snoro“ žlugimo poveikio iki galo kompensuoti nepavyks“, - diskusijoje sakė jis.
S. Kropo manymu, reikia pripažinti, kad „Snoras“ buvo aktyvus naujųjų technologijų diegėjas, turėjęs apie 10 proc. visos rinkos internetinės bankininkystės naudotojų, todėl šiemet jos klientų bankuose sumažėjo 84,4 tūkst. ir dabar sudaro 3,52 milijono. Vis dėlto, palyginti su šių metų pradžios duomenimis, internetinės bankininkystės klientų skaičius palengva didėja.
„Snoro“ žlugimas turėjo įtakos ir mokėjimo kortelių rinkai.
„Palyginti su 2011 m. pirmojo ketvirčio pabaiga, debetinių kortelių skaičius rinkoje sumažėjo 421 tūkst., o kreditinių - 180 tūkst., tačiau bendra kortelių apyvarta 2011 m. kovo pabaigoje ir 2012 m. pirmajam ketvirčiui pasibaigus beveik nesikeitė. Skaičiuojant vienai kortelei, apyvarta išaugo nuo 641 iki 732 litų, ir tai paneigia visuomenėje populiarų teiginį, kad gyventojai ir verslas labiau pradėjo naudotis grynaisiais pinigais“, - teigė jis.
S. Kropas, kalbėdamas apie tendencijas, konstatavo, jog, sumažėjus bankų skyrių Lietuvoje, rinkos dalyviams teks spręsti atsiradusios spragos užpildymo klausimą.
„Yra tik du realūs variantai - atkurti trūkstamas infrastruktūros dalis, kažkam ją įsigyjant, arba tiesiog keisti pačią infrastruktūrą. Deja, laikas yra toks, kad ta infrastruktūra tampa gendančiu produktu“, - sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. S. Kropas taip pat pažymėjo, jog bandyti atkurti buvusią sistemą nėra perspektyvu ir reiktų atsižvelgti į tai, kad Lietuva turi vieną geriausių pasaulyje interneto ir mobiliojo interneto infrastruktūrą, kurios efektyvaus išnaudojimo siekia tiek jos kūrėjai, tiek savininkai.
„Todėl galime prognozuoti, kad „Snoro“ žlugimas šalyje veikiančius bankus pastūmės sparčiau diegti elektroninės bankininkystės įrankius (...). Turėtų daugėti internetinės bankininkystės sinergijų su kitomis paslaugų rūšimis (...). Kitaip tariant, „Snoro“ žlugimas greičiausiai pastūmės internetinės bankininkystės plėtrą Lietuvoje proveržio link“, - prognozavo jis, pabrėždamas, jog sparčiai populiarėjantys išmanieji telefonai ir augančios mobiliojo interneto galimybės reikalingas prielaidas jau sukūrė.
S. Kropo teigimu, ateityje indėliai išliks patikimiausiu, aiškiausiai suvokiamu ir paprasčiausiu taupymo būdu, tačiau paskolų portfelio augimo prielaidos yra santūrios.
„Ekonomika atsigauna gana lėtai, verslas kur kas atsargiau prisiima naujus įsipareigojimus, o bankų reguliavimo veržimas ir įstatyminė aplinka bankams optimizmo neįkvepia (...). Lietuvos finansų sektorius, kuriame vyrauja bankinis sektorius, yra labai „kūdas“, palyginti net ir su kaimyninėmis valstybėmis. Manau, šalies valdžios institucijoms reiktų aiškiau prisiimti įsipareigojimus už sektoriaus plėtrą ir augimo skatinimą“, - reziumavo S. Kropas.