Daugybė modernių ir įspūdingų gyvenamųjų namų, eksponuotų bendrovės „Doleta“ surengtoje parodoje-konkurse „Individualių namų architektūra 2000-2006“, nublanko prieš nedidelį architekto Tomo Geco suprojektuotą rąstinį namą.
Už jį žmonės balsuodami internetu atidavė daugiausia balsų ir išrinko jį tautos namu.
2010 metais „Doletos” ir Lietuvos architektų sąjungos suorganizuotoje parodoje-konkurse
„Individualių namų architektūra 2010” nominaciją „Tautos namas” pelnė architektas Aušrys Eigminas, suprojektavęs namą Trakuose, kuris irgi yra įprasta lietuviška troba.
Geriausias architekto kūrinys
Ne vieną modernų pastatą sukūręs T. Gecas šią trobą ant Siesarčio ežero kranto Molėtų rajone vadino geriausiu pastarųjų dešimties metų darbu ir buvo įsitikinęs, jog tai tikrai yra tautos svajonių namas.
„Į šitą namą sudėta visa mūsų protėvių patirtis, mano paties ir užsakovų vaikystės kaime prisiminimai, auksarankių meistrų išmonė.
Kiekvienas šios trobos kampas apgalvotas ir nučiupinėtas, kurtas su meile ir didžiuliu entuziazmu“, – susižavėjimo savo kūriniu neslėpė T. Gecas.
Nerakina nei vartų, nei šulinio
Nedidelė rąstinė troba nendrių stogu Labanoro regioniniame parke tiesiog įsibridusi į ežerą.
Priešingai šiuolaikinių naujakurių paežerėse tradicijoms, sklypas aplink aptvertas tik simboline lentų tvora su nerakinamais vartais.
Pagal paskirtį šis statinys – pirtis su poilsio patalpa, bet po vienu stogu čia telpa ir troba, ir pirtis su priepirčiu, terasa ir net lauko baras. Už tai, kad nendrių stogas viršijo leistiną aukštį, šeimininkui teko sumokėti baudą. Tačiau be šio stogo namas netektų dalies savo grožio.
Priešingai šiuolaikinių naujakurių paežerėse tradicijoms, sklypas aplink trobą aptvertas tik simboline neaukšta neobliuotų lentų tvora su nerakinamais vartais.
Architektas T. Gecas, gavęs užsakymą ant ežero kranto suprojektuoti senovinę lietuvišką trobą, taip užsikrėtė šia idėja, kad kartu su užsakovu nekart važiavo į Rumšiškes apžiūrinėti autentiškų lietuviškų trobų, tarėsi su etnografais.
Didžiausi rąstinės trobos gerbėjai yra namo šeimininkų verslo partneriai iš užsienio, kurie čia atvykę tiesiog netenka žado.
„Nieko geresnio už tai, kas sugalvota ir sukurta mūsų tėvų ir senelių, nėra. Svarbu neatitrūkti nuo šaknų ir istorijos, perimti ir tęsti visa tai. Tik puoselėdami savo savitumą galime būti įdomūs ir pasauliui“, – įsitikinęs architektas.
Todėl naujoji rąstinė troba pastatyta taip, kaip jas statė mūsų senoliai.
Nedideli langai, ranka pasiekiamas stogas, prieblandoje skendintis namo vidus, židinys namo centre, mediniai suolai, sustatyti palei sieną, spalvos, ornamentai ir detalės – visa tai atkeliavo iš praeities.
Patogiai suplanuotos erdvės
Nors savo išore ir vidumi troba archajiška, joje yra visi reikalingi patogumai.
Bet kad akių nebadytų, pavyzdžiui, šiuolaikiški elektros jungikliai, jie paslėpti po geležimi kaustytu mediniu dangčiu.
Anot T. Geco, ši visiškai paprasta kaimiška troba yra funkcionalumo šedevras. Nieko nedaryta specialiai dėl grožio. Kiekviena detalė funkcionali ir dėl to graži.
Patalpos suplanuotos taip, kad vienoje arba kitoje vietoje būdami žmonės galėtų jaustis autonomiškai ir netrukdytų vieni kitiems.
Tuo metu, kai vieni leidžia laiką priešais namą esančioje terasoje, kita kompanija gali burtis prie stalo ar baro pirties terasoje.
Namo gale esanti pirtis turi atskirą įėjimą. Iš priepirčio laiptai veda ir į namo palėpę, į kurią patenkama ir laiptais troboje.
Ranka pasiekiamas stogas, nedideli langai, prieblandoje skendintis namo vidus, židinys namo centre, mediniai suolai, sustatyti palei sieną, spalvos, ornamentai ir detalės – visa tai atkeliavo iš praeities.
Pastogėje įrengti mediniai gultai, kuriuose – čiužiniai ir pagalvės iš grikių lukštų.
Vienas didžiulis gultas skirtas visai gausiai keturis vaikus auginančiai Krukauskų šeimynai.
Stačiomis medinėmis kopėčiomis galima užsiropšti į pačią stogo viršūnę. Čia – vaikų miegamasis.